Pasiūlymas taip pat apima sunkvežimius, sveriančius daugiau nei 5 tonas, tolimojo susisiekimo autobusus, sveriančius daugiau nei 7,5 tonas ir priekabas, traukiamas motorinėmis transporto priemonėmis.
Šių transporto priemonių gamintojai turės nuspręsti, kokias netaršias technologijas naudoti, pavyzdžiui, diegti vandeniliu arba elektros energiją varomus variklius. Tolimųjų reisų autobusų varikliuose naudojama tokia pati technologija kaip ir sunkiasvorių sunkvežimių, todėl galima panaudoti jiems skirtus technologinius patobulinimus, skelbiama pranešime.
Reglamento nuostatos nebus taikomos nedideliems gamintojams, kasybos, miškininkystės, žemės ūkio ir ginkluotųjų pajėgų naudojamoms transporto priemonėms. Taip pat vikšrinėms transporto priemonėms, kurios naudojamos civilinės saugos, priešgaisriniais ir viešosios tvarkos palaikymo tikslais, skubiosios medicininės pagalbos automobiliams bei specialiosios paskirties transporto priemonėms, tokioms kaip šiukšliavežės.
Didžioji dalis sunkiųjų transporto priemonių šiuo metu yra varomos vidaus degimo varikliais ir naudoja iškastinį kurą. Sunkvežimių, tolimųjų reisų ir miesto autobusų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sudaro ketvirtadalį kelių transportui tenkančių ŠESD emisijų.
Trečdalis Europoje sunaudojamos energijos tenka transporto sektoriui, šiuo pasiūlymu tikimasi sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir importą, o tai prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės didinimo, skatintų efektyvų energijos naudojimą, pažymima pranešime.
Numatoma, jog laikantis šių naujų standartų iškastinio kuro, daugiausia naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, paklausa 2031–2050 m. sumažės maždaug 2 milijardais barelių naftos.
Sugriežtinti sunkiųjų transporto priemonių CO2 standartai bus naudingi transporto operatoriams bei naudotojams, nes sumažės degalų sąnaudos ir transporto priemonių eksploatavimo kaina. 2030 m. pagal naujus CO2 standartus pagamintų sunkiųjų transporto priemonių eksploatavimo sutaupymai vidutiniškai siektų apie 9 tūkst. eurų.
Netaršios ir mažiau taršios bei energiją taupančios transporto priemonės turės didelį poveikį gerinant oro kokybę. Transportas yra pagrindinė oro taršos miestuose priežastis, būtent šiame sektoriuje išmetamų teršalų kiekis pastaraisiais metais augo, rašoma pranešime.
Šių standartų griežtinimas prisidėtų prie ambicingų Europos Sąjungos tikslų – iki 2030 m. sumažinti ŠESD emisijas 55 proc. lyginant su 1990 m., o iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Europos Komisija siūlo laipsniškai mažinti CO2 emisijas lyginant su 2019 m. lygiu: 2030 m. – 45 proc., 2035 m. – 65 proc., o 2040 m. – 90 proc.