Apie tai viešai paskelbė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Aušra Maldeikienė, pasidomėjusi, kiek Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkas yra savivaldybė, vadovų turi teisę naudotis tarnybiniais automobiliais ir kokie tie automobiliai.
„Bendrovės „Grinda” vadovai Algimantas Vilūnas ir Vladimiras Grosmanas naudojasi lizingu įsigytais naujais, 2013 ir 2015 metais pagamintais automobiliais „Toyota Land Cruiser”. Vien mėnesinės lizingo įmokos už šiuos automobilius yra 900 ir 832 eurai. Naujųjų „Toyota Land Cruiser“ kaina – 88 tūkst. eurų (tai yra, daugiau nei 300 tūkst. litų) ir daugiau. Tiek kainuoja neprastas butas sostinėje“, - rašė A. Maldeikienė.
„Grindos“ direktorius ponas A. Vilūnas DELFI tvirtina, kad įmonei reikia galingų ir prabangiu automobilių. Vienu jų važinėja A. Vilūnas, kitų – technikos direktorius A. Grosmanas.
„Reikalas tas, kad mes nesame biudžetinė kontora, kuri važiuoja tik nuo durų iki durų, mes esame kelininkai ir mieste praktiškai darome visus darbus, išskyrus vandens ir šilumos tiekimą, keleivių vežiojimą bei gatvių apšvietimą. Mūsų įmonės interesai apima visą Vilniaus miestą, ypatingai ten, kur yra blogos teritorijos, taip pat mes turime interesų Vilniaus rajone“, - kalbėjo A. Vilūnas.
Pasak jo, visureigių klausimas iškilo prieš 8-9 metus, kai su miestą apžiūrinėjusia komisija to padaryti nepavyko, nes buvo įklimpta pusnyse. Be to, jis sako, kad įmonė automobiliais naudojasi pagal veiklos nuomos sutartis, o ne lizingo, dėl to nereikia prisiimti automobilio nusidėvėjimo išlaidų.
„Praktiškai, mano automobilis – pats naujausias, per trejus metus jis įmonei kainuos 32 tūkst. eurų, 13 176 eurus mokėsiu iš savo kišenės už mašinos naudojimą, nes kiekvieną mėnesį už jos naudojimą, kadangi važinėju ir namo, moku 363 eurus. Tai nėra maža suma, teisingai?“, - klausė pašnekovas.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, šiemet per 9 mėnesius „Grinda“ patyrė 0,75 mln. eurų grynąjį nuostolį, kai pernai tuo pat metu uždirbo 0,1 mln. eurų grynojo pelno.
Paklaustas, kodėl pasirinktas būtent „Toyota Land Cruiser“ automobilis, ar nebuvo pigesnių ir paprastesnių alternatyvų, A. Vilūnas dėsto, kad automobilio veiklos nuomos pirkimas buvo įtrauktas į įmonės metinį viešųjų pirkimų sąrašą, patvirtintas valdybos.
„To automobilio išlaikymas kainuoja įmonei mažiau negu vieno darbuotojo darbo vietos išlaikymas, - kalbėjo A. Vilūnas. - O mieste aš daug judu, žinome gatvių būklę, ypatingai mes važinėjame ten, kur prastos situacijos, nauji objektai, tai galima būtų nupirkti 10 metų senumo automobilį, niekas jo nematytų ir negirdėtų, realiai jis lyg ir pigus, bet ir sąnaudos, kurios patektų į bendrąją masę, būtų baisios, nes kiekvieną mėnesį reikėtų važiuoti į servisą. Šita mašina atvažinės 3 metus pagal sutartį ir galbūt jai per tą laiką reikės pakeisti stabdžių kaladėles – daugiau jokių išlaidų įmonė neturės. Sudėjus visus skaičius gaunasi labai jau palanki įmonės naudai pusė. O tai, kad ponai važinėja džipais – galima, ką nori pasakoti.“
Įmonės vadovas patvirtino, kad įmonė turi du visureigius, antruoju važinėja įmonės technikos direktorius Vladimiras Grosmanas.
„Įmokos už tuos automobilius sudaro dviejų vidutinių darbininkų darbo užmokestį. Įmonei, kuri turi beveik 470 darbuotojų, kuri daro apie 80 mln. litų apyvartą skaičiuojant litais, bet kuris verslininkas pasakytų, kad čia protingos išlaidos ir nieko jos per daug nereiškia. O už tai, kad mes naudojamės šiais automobiliais, dar mokame pinigus iš savo atlyginimo“, - kalbėjo A. Vilūnas.
Jis vardijo, kad iš viso įmonė turi apie 170 įvairiausių automobilių.
„Aš nemanau, kad turėti („Toyota Land Cruiser“ - DELFI) yra prestižo reikalas, bet tai tikrai geras daiktas. Su lengvuoju automobiliu, pavyzdžiui, populiariuoju „Volkswagen Passat“ labai gerai važiuoti iš kanceliarijos į kanceliariją, iš savivaldybės į ministeriją jokių problemų nematau, pats turiu savo gerą mašiną. Bet kitas dalykas kai mums reikia užlipti nulipti ant bordiūro, pravažiuoti per prastą kelią, per šlaitą būtų neįmanoma, mašina būtų apdraskyta ir užkliūtų – kas mėnesį reikėtų sėdėti servise“, - mano A. Vilūnas.
100 proc. „Grindos“ akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Bendrovė teikia privalomas miestui paslaugas: prižiūri miesto gatves žiemą, prižiūri ir eksploatuoja lietaus nuotekų tinklus, lokalizuoja avarines situacijas gatvėse, eksploatuoja smėlio, sniego ir grunto sąvartynus, mechanizuotai valo ir plauna važiuojamąją gatvių dalį, surenka ir karantinuoja beglobius gyvūnus, teikia specializuotas sanitarines paslaugas, surenka kenksmingas chemines medžiagas, atlieka gatvių ir kiemų dangų remontą bei priežiūrą ir t.t.
Kiti įspūdingų automobilių naudotojai
Yra ir daugiau savivaldybei priklausančių įmonių, kurių darbuotojai važinėja įspūdingais automobiliais.
A. Maldeikienė skelbė, kad rekordinį, net 42 tarnybinių lengvųjų automobilių parką turi bendrovė „Vilniaus vandenys“.
„Ši įmonė itin originaliai pagrindžia nuolat toje pačioje darbo vietoje darbą dirbančių darbuotojų poreikį važinėtis įmonės transportu net ir po darbo ar savaitgaliais. Buvusio įmonės direktoriaus V. Miltenio įsakyme rašoma, kad privalu „būti nuolatos mobiliam ir užtikrinti operatyvų atvykimą į darbą bet kuriuo metu, atsiradus svarbioms aplinkybėms“. Tos nenumatytos aplinkybės – tai galimos „avarijos, vagystės, gamtiniai įvykiai (liūtis, viesulas, pūga ar panašiai)”. Remdamasi šiuo vadovo įsakymu, tarnybiniu automobiliu „Subaru Legacy“ naudojasi ir „Vilniaus vandenys” vyr. finansininkė, o žmogiškųjų išteklių vadovas ir komunikacijos skyriaus vadovė naudojasi automobiliais pagal panaudos sutartis, t.y., jie gauna papildomas pajamas už nuosavo automobilio nuomą. Įdomu, kokia gamtos stichija priverstų minėtuosius darbuotojus vidury nakties atvykti į darbo vietą?“, - klausė ji.
Bendrovė į klausimus ruošia atsakymą raštu.
Kita savivaldybės įmonė, kurios vadovas važinėja neprastu automobiliu, anot A. Maldeikienės - bendrovės „Start Vilnius” direktorius Marius Baranauskas.
„Jis paaiškino, kad jam kelerių metų tarnybinis automobilis „Hunday Sante Fe” būtinas vykti į „susitikimus su akcininkais, notarais ir klientais. Kelionei į darbą ir iš jo”. Įdomu, kiek kartų per savaitę tenka vykti į susitikimus su akcininkais ir notarais? Kodėl ten negalima nuvykti esant reikalui taksi ar „City bee“ automobiliu (tai gerokai pigiau)? Ir jau visi nesuprantu, kodėl aš ir visi kiti Vilniaus mokesčių mokėtojai turime mokėti už pono Baranausko keliones į darbą ir namo?“, - klausė A. Maldeikienė.
M. Baranauskui klausimai taip pat pateikti raštu, nes telefonu jis buvo nepasiekiamas. Įmonės atstovas informavo, kad M. Baranauskas yra išvykęs į susitikimą su notarais.
„Apibendrindama galiu pasakyti, kad, žinoma, automobilių parkai tėra labai menka Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų įstaigų ir įmonių ūkinės veiklos dalis, tačiau ji labai aiškiai rodo, kokio mentaliteto žmonės vadovauja šioms įstaigoms. Dalis jų sugeba atskirti tarnybinius ir privačius interesus, nustatydami racionalius ir pagrįstus tarnybinių automobilių nuomos, eksplotavimo ir kuro sąnaudų limitus, kiti – paprasčiausiai vagia miesto biužeto lėšas. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija ruošia transporto išlaidų limitus ir automobilių naudojimo taisykles viešųjų įstaigų vadovams“, - rašė A. Maldeikienė.