LNK žinių gatvėje kalbinami žmonės pasipiktinę.
„Visur blogai: prie namo blogai, prie darbo blogai, prie parduotuvės blogai“, – teigia moteris.
„Vakarais nelabai. Kiemuose nėra, kur statyti. Viskas užkišta“, – pasakoja vyras.
„Susisiekimo paslaugų“ judumo atstovai tikina, kad Vilniui reikėtų pasimokyti net iš tokių didmiesčių kaip Paryžius ar Berlynas, mat ten tik kas antra šeima apskritai turi automobilį, o Vilniuje be automobilio išsiversti sunkoka kiekvienam.
„Miesto centre, kur yra pats centras ir tikrai yra apribotas tas parkavimo vietų skaičius tiek verslams, tiek gyventojams, tai yra kažkur 1,25 automobilio vienai šeimai, o labiau į miesto kraštus, į aplinkinius gyvenamuosius rajonus, tai yra po 1,5 automobilio vienai šeimai“, – duomenimis dalinasi „Susisiekimo paslaugų“ judumo ekspertas Marius Pakėnas.
Problemų dėl automobilio statymo nekyla tik tiems, kurie gyvena nuosavame name arba turi atskirą garažą.
Sostinės savivaldybės inžinieriai įsitikinę, kad ne viskas prarasta, o ir būdų, kaip praplatinti automobilių aikšteles, yra.
„Gatvėse yra galimybių rasti vietos papildomam parkavimui ir erdvės yra tose vietose. Kai kur ir natūraliai susiformuoja, kad viena juosta yra užparkuojama, bet tos erdvės tikrai yra. Kita išeitis yra gyventojams burtis į kaimynijas ir tvarkytis savo kiemą taip, kaip jie susitaria“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin.
Tačiau dalis atsakomybės, dėl visus automobilius talpinančių aikštelių, krenta ir ant nekilnojamojo turto vystytojų pečių.
„Šiais laikais yra nustatytos parkavimo normos, tai yra, kiek jie privalo pastatyti, pagal teisės aktus. Dažniausiai, tai yra viena vieta vienam butui, ko, iš tikrųjų, labai dažnai pakanka“, – aiškina A. Nikitin.
„Senamiestyje galima keturiems butams pastatyti vieną parkavimo vietą. Naujamiestyje – dviem butam viena parkavimo vieta arba keturiems butams trys parkavimo vietos ir panašiai, kai tuo tarpu pakraščiuose – privaloma statyti vienam butui vieną parkavimo vietą“, – pasakoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Išeičių, kaip kurti daugiau vietų automobiliams, nekilnojamojo turto vystytojai mato, esą mikrorajonuose galima statyti kelias dideles automobilių stovėjimo aikšteles arba bendradarbiauti su artimiausiais prekybos centrais ir biurais bei po darbo valandų išpirkti jų turimas aikšteles gyventojams.
Tiesa, to daryti bent jau kol kas neplanuojama, esą tam reikalingas bendradarbiavimas, kurio šiuo metu stinga.
„Jeigu ateis verslas, sakys: gerai, mes norime pastatyti daugiaaukštę parkavimo aikštelę. O kur gauti žemės? Žemė daugumoj tokių teritorijų yra valstybinė, valstybė neskelbia aukcionų, jų neparduoda“, – problemas atskleidžia M. Statulevičius.
Automobilių statymas Vilniuje kasmet vis brangsta, o pernai savivaldybė apmokestino stovėjimą net ir miegamuosiuose rajonuose.
Visas reportažas per LNK: