Šiokiadienio rytą atvykus į Pikutiškių kaime esančią 8 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją, viduje virė darbas. Antrame gamyklos aukšte įsikūrusiose administracijos patalpose DELFI žurnalistus pasitikęs „Altas Auto“ generalinis direktorius Edvardas Radzevičius vėliau papasakojo, kad ši vieta ir leido autobusų gamyklai pasiekti proveržį.
„Nuo 2014 metų pradėjo į mus kitaip žiūrėti. Buvome garažiukas, o tada tapome gamykla. Kitaip tariant, prieš tai buvo LKL, o dabar – „Eurolyga“, – palygino jis.
Netrukus su gamyklos vadovu nusileidome į pirmąjį aukštą, kur triūsia didžioji dalis maždaug 200 įmonės darbuotojų. Čia į akis krenta taip vadinamos „Lean“ vadybos sistemos elementai. E. Radzevičius aprodė didžiulę lentą, kurioje fiksuojami darbininkų komandų rezultatai, jiems keliami tikslai, įvairi statistika.
Bene matomiausioje vietoje kabo didžiulis plakatas, raginantis vengti laiko ir pinigų švaistymo. Ir išties, susidarė įspūdis, kad „Altas Auto“ vadovai skaičiuoti moka puikiai, o darbas cechuose, pradedant metalo ir elektros, baigiant kokybės patikra, veikia kaip šveicariškas laikrodis.
E. Radzevičius ypač didžiuojasi „Altas Auto“ flagmanu – pernai rinkoje pristatytu ir pirmuoju nepriklausomoje Lietuvoje sukurtu lietuvišku midi klasės autobusu „Altas Viator“. Ši transporto priemonė pagaminta „Iveco“ pagrindu, tačiau jį sudaro tik važiuoklė, variklis ir vairas, o visa kita – lietuviška.
Net ir mažiausiai uždirbantiems – iki 920 eurų į rankas
„Altas Auto“ dirba įvairių profesijų atstovai. Vieni užsiima tyrimais ir plėtra, kiti – rinkodara, o apie 150 darbininkų kuria galutinį produktą – autobusus.
„Esame įmonė, kuri 360 laipsnių turi pati apie viską galvoti. Tai ir gaminių sukūrimas, jų plėtra, ir gamyba, ir pardavimai“, – aiškino E. Radzevičius. Per metus iš „Altas Auto“ išvažiuoja apie 800 automobilių.
Natūralu, kad skirtingų profesijų atstovai įmonėje gauna nevienodus atlygimus. Tai atsispindi „Sodros“ statistikoje. Pavyzdžiui, ketvirtadalis uždirbančiųjų daugiausiai tenkinasi didesniais nei 2,3 tūkst. eurų popieriuje (maždaug 1,4 tūkst. eurų į rankas) atlyginimais.
Tuo metu ketvirtadalis uždirbančiųjų mažiausiai į rankas gauna iki 920 eurų per mėnesį. Tai yra maždaug 100 eurų daugiau nei sostinės regiono vidurkis.
E. Radzevičius sakė, jog tiek mokėti verčia rinka. „Esame labai orientuoti į žmones. Pas mus nedaug robotų, mašinerijos“, – sakė jis.
Pašnekovas dėstė, kad be žmonių neišsiverčia, nes gamina mažų kiekių partijas. Tačiau net ir su, palyginus, didesniais atlyginimais „Altas Auto“ neišvengia dabartinei darbo rinkai būdingos darbuotojų kaitos.
„Jaunimas globalus, kiti galvoja, kad kitur geriau. Žmonės, gaudami net ir tūkstantį ar daugiau eurų vis tiek ieško, kur geriau. Yra tokių, kurie išvažiuoja į Angliją, po to grįžta. Neturime tikslo žūtbūt išlaikyti“, – komentavo E. Radzevičius.
Įmonės vadovas dar pabrėžė, kad yra sąžiningas darbdavys – uždirbtu pelnu dalijasi su darbuotojais. Jo teigimu, 2018 metais vidutinis atlyginimas įmonėje augo 14 proc., o 63 proc. gautų pajamų teko skirti atlyginimų fondui.
„Pas mus darbuotojas per valandą sukuria apie 20 eurų grynųjų pajamų. Iš jų reikia išlaikyti patalpas, viską. Tad negalime jam sumokėti 30 eurų, kaip Vokietijoje, jei sukuriame tik 20“, – kalbėjo E. Radzevičius.
Naudingos krizės pamokos
2018 metais „Altas Auto“ buvo rekordiniai. Įmonės metinė apyvarta ūgtelėjo 28 proc., pagaminta 60 proc. daugiau autobusų. Šių metų planuose – šiek tiek mažesnė apyvarta, bet didesnis eksportas.
„Negali augti be perstojo, nes tada prasideda nevaldomi procesai viduje. Ir taip pakankamai stipriai augome, dabar koncentruojamės į procesus, sistemos kūrimą“, – sakė E. Radzevičius.
Šiandien „Altas Auto“ dirba 18 užsienio rinkų. Daugiausiai dėmesio skiriama Suomijai, Švedijai, Norvegijai, Baltijos šalims, taip pat – Vokietijai ir Izraeliui.
„Koncentruojamės į Vakarų ir Šiaurės Europos šalis. Pavyzdžiui, Ispanija jau per toli, nes transportavimo kaštai ten per dideli. Tuo metu Rytų Europoje labai orientuojamasi į kainą ir čia stipriai nepakonkuruosime“, – kalbėjo E. Radzevičius.
Pagrindiniai įmonės gaminiai: kelionėms miesto maršrutais skirti „Streetline“ ir „Cityline“, kurie gali būti gaminami „Mercedes“, „Volkswagen“ ar „MAN“ bazių pagrindu. Taip pat „Altas Auto“ gamina „Ecoline“, „Multiline“, „Tourline“ ir „Businessline“ modelius, kurių paskirtį iš esmės išduoda jų pavadinimai.
Dabartinę įmonės gamybos ir pardavimo struktūrą, pasak E. Radzevičiaus, padiktavo 2009-ųjų krizės metu išmoktos pamokos.
„2009 metų krizę stipriai pajautėme, nes nebuvome jai pasiruošę. Nukraujavome dėl to, kad buvome labai susitelkę į vietinę rinką. Visus projektus darėme čia, buvo įvairios paskirties, specifikacijos gaminiai.
Tada vidinė rinka sugriuvo ir supratome, kad reikia eiti į užsienį, plėsti rinkas. Dar visa laimė, kad buvome maži ir tuo metu nebuvome labai jautrūs svyravimams. Dar supratome, kad negalime gaminti labai daug projektų, reikia koncentruotis“, – pasakojo jis.
E. Radzevičius tvirtino, kad dėl artėjančio Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos stipriai nesijaudina, nors „Altas Auto“ eksporto dalis į šią šalį 2018 metais sudarė 17 proc.
„Tai toks dalykas, kurio negali pakeisti. Šalis nuo žemės neišnyks, rinka bus. Mes ir dabar parduodame į trečiąsias šalis, ne ES. Jei įvyks kietasis „Brexit“, mes numatę, kad tuo metu procesai sustotų, užstrigtų kuriam laikui. Tada pakeistume gamybos planus“, – komentavo jis.
Beje, specifinių užsakymų „Altas Auto“ pasitaiko ir iki šiol. Pavyzdžiui, pernai įmonė gamino nemažai greitosios pagalbos automobilių, konvojavimo autubusiukų policijai. Tačiau tokių užsakymų pastaruoju metu stengiamasi vykdyti vis mažiau.
Verslininkas nuo 1994 metų
„Altas Auto“ užuomazgas galima rasti dar 1994 metais, kuomet E. Radzevičius su keliais studijų Kaune draugais įkūrė signalizacijų montavimo įmonę „Vilniaus altas“. Po to veikla plėtėsi į automobilių nuomos, transporto kontrolės sritis.
„Verslų buvo daug, bet viskas sukosi apie automobilius, elektroniką, apsaugos sistemas“, – DELFI pasakojo E. Radzevičius.
„Altas komercinis transportas“ įkurta 2002 metais. Iš pradžių lietuviai bandė dirbti kartu su estais, kuriems priklausė „Mercedes“ atstovybė Lietuvoje, tačiau tokia veikla ilgai netruko.
„Pamatėme du minusus. Pirma, kad negavome tokio „know-how“ (angl. praktinės patirties – DELFI), kokio tikėjomės. Mūsų ambicijos buvo didesnės. Kitas minusas buvo tai, kad būdami „Mercedes“ dukterine įmone, nebuvome patrauklūs kitiems prekės ženklams – „Fiat“, „Volkswagen“, todėl pasiūlėme atpirkti akcijas“, – prisiminė E. Radzevičius.
Nuo 2007 metų įmonė ėmė dairytis į užsienio rinkas, pradėjo dalyvauti tarptautinėse parodose. Būtent jos, E. Radzevičiaus teigimu, padėjo tapti „Mercedes“ ir „Volkswagen“ partneriais.
„Jie juk irgi suinteresuoti, kad jų automobiliai būtų parduodami, – aiškino „Altas Auto“ vadovas. – Pavyzdžiui, „Mercedes“ turi tikslą, kad 75 proc „Sprinter“ autobusų būtų vienaip ar kitaip perdaryti.
Kad nebūtų taip, kad jie parduoda komercinį furgoną, o tu daryk su juo, ką nori. Jei paleisi vėjais, gali susigadinti vardą. Tada garažiukai pridarys problemų, klientas gaus mašiną, kažkas suges ir jis sakys, kad „Mercedes“ blogas. Bet gal ne jis blogas, o jis tiesiog nekontroliavo proceso. Yra pirmo etapo gamintojas – „Mercedes“, o mes esame antrojo etapo.“
Registrų centro duomenimis, 56 proc. „Altas Auto“ akcijų valdo E. Radzevičius, 24 proc. – Rolandas Gudelis, 20 proc. – Edmundas Lisovskis.
Naujausios finansinės ataskaitos rodo, kad 2017 metais įmonė turėjo iš viso 10 120 037 eurų turto. Pardavimo pajamos sudarė 21 725 537 eurus, o grynasis pelnas – 1 111 450 eurų.
Dar neaudituotais duomenimis, 2018 metais „Altas Auto“ pajamos pasiekė 30 mln. eurų.
E. Radzevičius sakė, kad šiuo metu įmonės tikslas – būti numeris vienas tarp mažųjų autobusų gamintojų Europoje.
„Dabar esame trečioje vietoje, artėjame antros link. Pirmauja „Mercedes“ dukterinė įmonė, kuri gamina labai panašiai, tik turi „mama“ su žvaigžde už nugaros, jiems paprasčiau. Kai būsime arti pirmo, tada žiūrėsime, kas toliau“, – sakė jis.