Vadino košmaru
„Praėjusią naktį keleiviai, skridę iš Frankfurto į Vilnių reisu LH888, patyrė tikrą košmarą. Jų skrydis vėlavo kelias valandas, o, galiausiai, buvo visiškai atšauktas. Dėl to vėliau buvo atšauktas ir rytinis skrydis iš Vilniaus į Frankfurtą“, – pasakojo vienas keleivių.
Pasak jo, atsidūrus tokioje situacijoje keleiviai nebuvo informuoti ir apie tolimesnius avialinijų veiksmus.
„Paklausti apie savo bagažą, skrydžio laiką ir kitą reikalingą informaciją, „Lufthansa“ atstovai negalėjo pateikti jokių atsakymų. Nežinom“, – buvo dažniausias atsakymas į visus klausimus.
Keleiviams nebuvo pasiūlytas viešbutis, o vėlyvą naktį, apie vidurnaktį, jie gavo 15 eurų vertės maisto kuponus, tačiau nuo 22 val. nebedirba nė viena maitinimo įstaiga oro uoste, tad kuponai liko visiškai beverčiai“, – dalijosi skaitytojas.
Jis aiškino, kad buvo ir šeimos su mažamečiais vaikais, tačiau informacijos nesulaukė ir jie.
„Buvo kartojama: „Susiraskite viešbučius patys“, – teigė skaitytojas.
Galiausiai, kaip tikino, avialinijų atstovas grasino keleiviams iškviesiantis policijos pareigūnus.
„Lufthansa“ atstovas grasino policija visiems, kurie bandė įrašyti jo atsakymus audio ar video formatu. Jis reikalavo ištrinti įrašus iš telefonų, kas keleivius dar labiau išgąsdino ir papiktino. Manau, kad tai nėra normalu“, – svarstė skaitytojas.
Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas patvirtino, kad, minėti skrydžiai iš Frankfurto į Vilnių ir atgal, išties neįvyko.
„Skrydžiai LH888 ir LH889 FRA-VNO-FRA buvo atšaukti dėl operacinių priežasčių.
Daugiau informacijos galėtų suteikti oro bendrovė“, – teigė jis.
„Delfi“ priežasties bei platesnio komentaro dėl įvykusios situacijos teiravosi ir pačių avialinijų.
„Lufthansa“ atstovai tvirtino, kad vakar turėjęs įvykti skrydis nebuvo galimas dėl stiprios perkūnijos virš Frankfurto oro uosto, o skrydžiai kuriam laikui buvo nutraukti.
Kaip tikino, į Vilnių turėjęs vykti skrydis buvo nukeltas į 23 val., o vėliau išvykimas planuotas po vidurnakčio, tačiau negalėjo būti įgyvendintas ir buvo atšauktas.
„Dėl vėlyvos valandos ir gana didelio nukentėjusių keleivių skaičiaus, deja, dėl išskirtinių aplinkybių negalėjome kiekvienam keleiviui pasiūlyti įprastų paslaugų“, – apie viešbučius ir maistą sakė atstovai.
Priklauso kompensacijos
Tuo tarpu „Delfi“ primena, kad 2004 metais Europos Parlamentas priėmė Reglamentą Nr. 251/2004 nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles, kai oro linijos atšaukia arba atideda ilgam laikui skrydžius.
Šis priimtas teisės aktas apsaugo keleivius, kuriuos buvo atsisakyta vežti (kai oro vežėjas negali priimti keleivio skristi, nors jis laiku atvyko registruotis į skrydį), skrydžio atšaukimo ir atidėjimo atvejais (kai atidedamas 2 valandomis ir ilgiau). Pasak teisėjos Rūtos Latvelės, tokiais atvejais keleiviai pirmiausia turi teisę į informaciją.
„Oro vežėjai yra įpareigojami aiškiai suteikti informaciją, kokias teises turi keleiviai atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, kad keleiviai galėtų veiksmingai tomis teisėmis pasinaudoti. Registracijos į skrydį vietoje turi būti iškabintas keleiviams gerai matomas ir lengvai įskaitomas pranešimas – informacija, ką žmogus gali daryti tokiu atveju, kai pateko į vieną iš šių trijų situacijų.
Be to, registracijos arba įsodinimo vietoje keleivis gali gauti tekstą, kuriame išdėstytos jo teisės“, – anksčiau teigė teisėja.
Skrydį atidėjus ar atšaukus, pasak pašnekovės, oro linijos privalo pasirūpinti keleiviais, kol jie laukia vėlesnio skrydžio.
„Skrydžio atšaukimo ar atidėjimo atveju, keleivis gali tikėtis tam tikrų pagalbos ar paramos priemonių. Pirmiausia, praėjus kuriam laikui, keleiviui suteikiamas nemokamas maitinimas, gaivieji gėrimai. Taip pat keleivis turi teisę nemokamai paskambinti, parašyti elektroninį laišką, išsiųsti pranešimus artimiesiems. Jei skrydis atidedamas ilgiau nei 5 valandoms, žmogus turi teisę į nemokamą nakvynę viešbutyje, kelionę iki jo ir atgal“, – sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. Latvelė.
Pagal 2004-02-11 Europos Parlamento ir tarybos Reglamentą (EB) Nr. 261/2004, atidėjus ar atšaukus skrydį, keleiviui mokamos piniginės kompensacijos dydis priklauso nuo to, kokį atstumą turėjo skristi lėktuvas ir kiek jis vėluoja.
„250 eurų kompensacija keleiviui gali priklausyti, kai skrydžio atstumas yra iki 1500 kilometrų.
400 eurų kompensacija gali priklausyti žmonėms, kurių skrydis vyksta Europos Sąjungos viduje, o atstumas yra didesnis nei 1500 kilometrų arba skrydis yra iš Europos Sąjungos į kitas šalis, kai atstumas siekia nuo 1500 iki 3500 kilometrų. Keleiviai, kurie skrenda ilgesnį nei 3500 kilometrų atstumą, gali gauti ir 600 eurų kompensaciją“ , – pasakojo teisėja.
Jų galima kreiptis tiek į patį oro vežėją, tiek į specializuotas įmones, kurios užsiima jų pareikalavimu iš oro vežėjo.