Į Vilnių skridęs lėktuvas sukėlė klausimų: ar sankcijos negalioja?

Į Vilnių pirmadienį iš Balkanų kurorto skridęs lėktuvas buvo kirtęs Baltarusijos oro erdvę ir sukėlė nuostabą šios šalies stebėtojams. Lietuvos oro eismo valdymo bendrovė teigia, kad ribojimai šiam orlaiviui nėra taikomi.

„Belarusian Hajun“ atstovai socialiniame tinkle pirmadienį atkreipė dėmesį į Juodkalnijos oro linijų „Air Montenegro“ lėktuvą, skridusį iš Tivato miesto. Orlaivis, skrydžių stebėjimo programos „flightradar24“ duomenimis, kirto Slovakijos, Lenkijos oro erdvę, tuomet įskrido į Baltarusijos vakarinę dalį ir iš ten – į Lietuvą.

„Nepaisant Lietuvos draudimo, pilotai skrido virš Baltarusijos teritorijos ir įskrido į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos pusės. 2021 metų gegužę Lietuva uždraudė lėktuvams išvykti ar atvykti į šalies oro uostus, jeigu skrydis kerta Baltarusijos oro erdvę“, – savo argumentus dėsto stebėtojai.

Jų teigimu, užsakomasis skrydis MNE2468 buvo pradėtas tik gegužę.

„Kol kas būta penkių skrydžių iš Tivato į Vilnių ir tai pirmasis iš penkių, kai pilotai nutarė „sutrumpinti kelią“, – situaciją interpretuoja „Belarusian Hajun“ atstovai.

Lietuvos bendrovė „Oro navigacija“ komentuoja „Delfi“, kad skrydžiui netaikomos sankcijos.

„Jūsų minėtojo orlaivio ir vežėjo registracijos šalis – Juodkalnija, kuri nėra įtraukta į sankcionuotųjų šalių sąrašą (į kurį įtraukta Rusija bei Baltarusija). Tai – reguliarus skrydis, kuriam šiuo metu jokios sankcijos nėra taikomos, o pats orlaivis skrido skrydžio plane nurodytu maršrutu“, – komentuoja „Oro navigacijos“ atstovė Ingrida Daugirdė.

Ji patikino, kad bendrovė vadovaujasi Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) šiuo saugos nurodymu: agentūros šalims narėms, kurios yra oro vežėjų pagrindinė veiklos vieta, nustatyta pareiga užtikrinti, kad tie oro vežėjai nevykdytų skrydžių Baltarusijos oro erdvėje.

Tačiau, pasak Oro navigacijos, Juodkalnija yra agentūros partnerė, o ne narė, tad kokių nors papildomų ribojimų jai nėra.

„Norime atkreipti dėmesį, kad Juodkalnija yra EASA partnerė, o nuostatų, susijusių ne su EASA šalių narių oro vežėjais, šiame saugos nurodyme nėra. Todėl ne EASA šalių narių oro vežėjams šiuo nurodymu nėra uždrausta vykdyti skrydžius Baltarusijos oro erdvėje, o sprendimą dėl skrydžio maršruto priima pats oro vežėjas“, – sako I. Daugirdė.

EASA saugumo direktyvoje iš tikrųjų skelbiama, kad agentūros šalių atsakingos institucijos turėtų užtikrinti, jog tose šalyse veikiantys vežėjai nevykdytų veiklos Minsko skrydžių informaciniame regione (tai yra, Baltarusijos oro erdvėje), nebent būtų priversti elgtis kitaip ir užtikrinti saugumą dėl nenumatytų aplinkybių.

„Belarusian Hajun“ nemano, kad kurso pokytis buvo pateisinamas tokiomis aplinkybėmis

Baltarusių stebėtojai taip pat įsitikinę, jog greta „akivaizdaus pavojaus“ keleiviams, kai skrendama virš Baltarusijos, kiekvienas lėktuvas automatiškai turi mokėti tai šaliai mokesčius už naudojimąsi oro erdve.

„Tad skrydžiai virš Baltarusijos finansuoja „Belaeronavigaciją“, – sako stebėtojai, turėdami omenyje valstybinę Baltarusijos skrydžių paslaugų bendrovę.

Lietuvos Vyriausybė nuo 2021 metų gegužės 25 dienos uždraudė į Lietuvos oro uostus atvykti ir išvykti iš jų lėktuvams, jeigu jų skrydis vykdomas per Baltarusijos oro erdvės teritoriją. Tuo metu Baltarusijos oro vežėjų naudojamiems orlaiviams draudžiama tūpti, pakilti ar skristi virš Europos Sąjungos teritorijos.

Taip Europos bendruomenė sureagavo į 2021 metų pavasario incidentą, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas keleivinis aviakompanijos „Ryanair“ lėktuvas. Šiuo orlaiviu iš Atėnų į Vilnių skrido Baltarusijos aktyvistas Ramanas Pratasevičius, kuris nusileidus lėktuvui buvo sulaikytas kartu su tuometine jo mergina Sofija Sapega. Baltarusijos režimas juos abu nuteisė įkalinimo bausmėms, tačiau dabar jiems suteikta malonė.

„Belarusian Hajun“ įrašas: