Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija registravo Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą.
Jame nurodoma, kad tiek registracijos, tiek naudojimo mokesčiai būtų apskaičiuojami automobilio išmetamą CO2 kiekį padauginus iš atitinkamo taršos mokesčio tarifo ir koeficiento.
Tarifai priklausytų nuo išmetamo CO2, o koeficientai nuo „Euro“ standarto, degalų rūšies arba pagaminimo metų.
Kaip „Delfi“ informavo „Regitros“ atstovai, jų tvarkomame Kelių transporto priemonių registre ne visos transporto priemonės turi nurodytą CO2 kiekį.
„Taip yra todėl, jog anksčiau kaupti šios informacijos nebuvo privaloma ir ne visų transporto priemonių kilmės ar patvirtinimo dokumentuose būna nurodytas CO2“, – paaiškino jie.
Vis dėlto, šių metų liepos 7 dienos duomenimis, iš viso Lietuvoje buvo registruota apie 1,67 mln. M1 ir N1 kategorijos lengvųjų automobilių. Iš jų nurodytą CO2 kiekį turėjo apie 864,7 tūkst., t. y. 51,7 proc.
Apie 180,8 tūkst. automobilių turėjo 0–130 gramų per kilometrą siekiančią emisiją. 275 tūkst. – 131–160 g/km, 272,2 tūkst. – 161–200 g/km, 114,3 tūkst. – 201–250 g/km, 22,4 tūkst. – 251 g/km ir daugiau.
Atitinkamai 0–130 g/km išmetančių automobilių savininkams mokesčių mokėti nereikėtų.
Išmetančių nuo 131 iki 160 g/km reikėtų mokėti nuo 115,28 iki 440 eurų siekiantį registracijos mokestį ir nuo 29,34 iki 112 eurų kasmetinį naudojimo mokestį.
Išmetančių nuo 161 iki 200 g/km lauktų 193,2–750 eurų siekiantis registracijos mokestis ir 48,94–190 eurų naudojimo mokestis.
201–250 g/km teršiančių automobilių savininkams registruojant reikės sumokėti nuo 353,76 iki 1375 eurų, o naudojantis nuo 88,44 iki 343,75 euro kasmet.
Vairuojant 251 g/km išmetantį automobilį, jo registracija būtų kainavusi bent 602,4 euro, naudojimas kainuotų mažiausiai 150,6 euro per metus. Teoriškai mokesčiai „lubų“ neturi, tačiau darant prielaidą, kad maksimali transporto priemonės tarša gali siekti 300 g/km, maksimalus registracijos mokestis siektų 2258 eurus, o naudojimo – 564 eurus per metus.
Tačiau tokie dydžiai galiotų tik 2023 metais. Numatoma, kad nuo 2024 metų CO2 rėžiai keistųsi. Pavyzdžiui, nuo 2024 metų mokestį tektų susimokėti ir daugiau nei 120 g/km išmetančių automobilių savininkams. 2026 metais neapmokestinimo riba nusileistų iki 100 g/km.
Įstatymo projekte numatomas ir tarifų bei koeficientų indeksavimas, kuris priklausytų nuo metinės infliacijos. Dėl to mokesčiai irgi didėtų.
Projekte taip pat yra aprašyta tvarka automobiliams, kurių dokumentuose CO2 išmetimas nėra nurodytas.
Ministerija siūlo, kad nuo mokesčių būtų atleidžiami tik elektra varomų, privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos tarptautines sutartis besinaudojantys ir neįgaliesiems pritaikytų transporto priemonių valdytojai.
Mokesčių lengvatos taip pat būtų taikomos valdytojams, kurie yra 65 metų amžiaus ar vyresni (50 proc. nuolaida iki 2027 metų), valdytojams, turintiems šeimos kortelę (50 proc.) ir iki 2020 metų liepos 1 užregistruotų transporto priemonių valdytojams (50 proc. iki 2025 metų).