Eurokomisarai nutarė, kad 2008 metais bėgius iš Mažeikių į Rengę išardę geležinkeliai apribojo konkurenciją ir už tai jiems skyrė 27 873 000 eurų baudą.
Pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles, už konkurencijos pažeidimus gali būti skirta bauda, siekianti iki 10 proc. paskutinių metų apyvartos. „Lietuvos geležinkelių“ pajamų iš krovinių pervežimo 2016 metais siekė 350,4 mln. eurų – vadinasi, maksimali bauda gali siekti 35 mln. eurų.
Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager pareiškė: „Lietuvos geležinkeliai“ pasinaudojo turima nacionalinės geležinkelių infrastruktūros kontrole, kad galėtų sutrukdyti geležinkelių transporto rinkoje veikiantiems konkurentams.
Europos Sąjungai reikalinga tinkamai veikianti krovinių vežimo geležinkeliais rinka. Tai, kad, siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė išardo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, neturi precedento ir yra nepriimtina.“
Žiniasklaidai išplatintame pranešime rašoma, kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra Lietuvos rinkos senbuvė.
„Ji yra vertikaliosios integracijos įmonė – tai reiškia, kad ji yra atsakinga tiek už geležinkelių infrastruktūrą, tiek už geležinkelių transportą. „Orlen Lietuva“ yra Lenkijos įmonės PKN Orlen patronuojamoji įmonė. 2008 metais Orlen, vienas didžiausių Lietuvos geležinkelių klientų, svarstė galimybę krovinių vežimą perkelti iš Lietuvos į Latviją ir naudotis kitos geležinkelių transporto įmonės paslaugomis.
2008 metų spalį „Lietuvos geležinkeliai“ išardė netoli įmonės „Orlen“ naftos perdirbimo įrenginių esančią 19 kilometrų ilgio bėgių kelio atkarpą, kuri jungia Lietuvą ir Latviją. Išardžius bėgių kelią, įmonei „Orlen“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Nuo to laiko išardytas bėgių kelias nebuvo atstatytas“, – rašoma jame
Atlikusi tyrimą, EK nustatė, kad šie veiksmai sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje, nes viena didžiausių Lietuvos geležinkelių klienčių negali naudotis kitos geležinkelių transporto įmonės paslaugomis.
„Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių. Toks elgesys prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniui, kuriuo draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje, kuri gali daryti poveikį ES valstybių narių tarpusavio prekybai ir trukdyti konkurencijai ar ją riboti“, – teigiama EK pranešime.
Latvija įteikė notą
Praėjusią savaitę Latvija Lietuvai įteikė notą, kurioje reikalaujama atstatyti Rengės ruožą, taip atkuriant galimybę krovinius gabenti Latvijos geležinkeliais.
Dėl ruožo išardymo 2010 metais EK skundėsi ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, kuriam priklauso naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose ir Būtingės terminalas.
Tačiau, kaip DELFI sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas, šiandien lietuviai su lenkais yra susitaikę.
„Susitarimas su bendrove „Orlen Lietuva“ apima buvusių nesutarimų dėl skirtingo infrastruktūros rinkliavos traktavimo išsprendimą ir teisminių ginčų nutraukimą. „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ vėl tapo partneriais, o ne varžovais. Mūsų manymu, tai geriausias pavyzdys, kad nesutarimus galima išspręsti prie derybų stalo, o ne kovojant teismuose“, – sakė jis.
Toleruota „valstybė valstybėje“ padarė žalą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė išplatintame komentare žiniasklaidai teigia, kad ilgus metus kelių vyriausybių toleruota „valstybė valstybėje“ ir neatsakingas elgesys atnešė žalą visai šaliai.
„Naują Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę vejasi buvusių vadovų aplaidumas ir klaidos. Ilgus metus kelių Vyriausybių toleruota „valstybė valstybėje“ ir neatsakingas elgesys atnešė finansinę ir reputacinę žalą visai šaliai“, – teigė šalies vadovė.
Paveldėtas klausimas
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška po EK sprendimo teigė, kad įmonė jį detaliai išnagrinės ir tik tada apsispręs kaip elgtis.
„Šį paveldėtą klausimą, kaip ir kitas iš praeities pasivejančias problemas, mes sieksime išspręsti ekonomiškai optimaliausiu ir mažiausiai žalos „Lietuvos geležinkeliams“ sukeliančiu būdu. Kol kas dar anksti kalbėti, kurį kelią pasirinksime, nes norime įsigilinti į EK argumentus – tam turime laiko“, – DELFI atsiųstame komentare cituojamas M. Bartuška.
Jis pastebėjo, kad Rengės geležinkelio ruožas buvo vienas iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, bet ne vienintelis.
„Jis išardytas, nes buvo itin prastos būklės ir nebesaugus naudoti. Tačiau ir toliau užtikrinamos galimybės susisiekti geležinkeliu su Latvija. 2007 metais, kai dar buvo naudojamas Rengės ruožas, iš Lietuvos į Latviją vežta 675 tūkst. tonų naftos produktų (jie sudaro didžiausią eksportuojamos produkcijos dalį).
Kai Rengės ruožas nebebuvo naudojamas, iš Lietuvos į Latviją išvežtų naftos produktų kiekis svyravo nuo 480 tūkst. iki 941 tūkst. tonų per metus. Praėjusiais metais iš Lietuvos į Latviją geležinkeliu pervežta 844 tūkst. tonų naftos produktų“, – nurodė geležinkelių vadovas.
M. Bartuška pastebėjo, kad šiuo metu esamos jungtys su Latvija nėra pilnai išnaudojamos, o dalimi kelių eismas nevyksta jau 15 metų.
Pirmadienį sprendimą paskelbusi EK suteikė „Lietuvos geležinkeliams“ tris mėnesius pateikti EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per 2 mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas ES Bendrajam Teismui.
„Šios sudėtingos situacijos šaknys driekiasi dar į tuos laikus, kai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė mažiausiai galvojo apie Lietuvos valstybę. Šiuo metu naujoji Bendrovės vadovybė gilinasi į Europos Komisijos sprendimą.
Aišku viena – naudosime visas teisines priemonės, kad apgintume Lietuvos interesus. Tuo pačiu metu dedame visas pastangas, kad su Europos Komisija vyktų sklandus ir konstruktyvus dialogas“, – po EK sprendimo sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Svarsto holdingo galimybę
Anksčiau svarstyta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų išvengti EK baudos, jei įmonę išskaidytų į dvi atskiras dalis: infrastruktūros valdymo ir krovinių bei keleivių vežimo.
Praėjusią savaitę, dar nepaaiškėjus EK sprendimui, M. Dubauskas DELFI sakė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nėra gavę jokio oficialaus reikalavimo keisti bendrovės valdymo struktūrą, pradėti reorganizavimo procedūras ar panašiai.
„Vadinamasis ES ketvirtasis geležinkelių paketas nereikalauja skaidyti geležinkelių bendrovių.
Galimi trys veiklos modeliai: infrastruktūros valdymo ir geležinkelio įmonės veiklų atskyrimas vienos bendrovės viduje (taip, kaip dabar veikia „Lietuvos geležinkeliai“), šių veiklų užtikrinimas holdingo struktūroje arba visiškas veiklų atskyrimas.
Kadangi dabartinis „Lietuvos geležinkelių“ veiklos modelis atitinka šiuo metu galiojančius ES reikalavimus, o atlikus nedidelius pakeitimus, atitiks ir ES ketvirtojo paketo reikalavimus (pastarieji turi būti perkelti į nacionalinę teisę iki 2018 metų gruodžio 25 dienos), būtų neteisinga sakyti, kad bendrovei gresia bauda dėl veiklų neatskyrimo.
Beje, jau šiuo metu „Lietuvos geležinkeliuose“ atliekami pakeitimai, kad bendrovė pilnai atitiktų 2018 metų pabaigoje Lietuvoje įsigaliosiančius ES reikalavimus. Pavyzdžiui, bendrovėje perkeliamos eismo valdymo funkcijos iš Krovinių vežimo į Infrastruktūros direkciją“, – aiškino jis.
M. Dubauskas pridūrė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ svarsto visus leistinus veiklos modelius.
„Siekiama išsiaiškinti, kuris modelis būtų ekonomiškai optimaliausias, geriausiai atitiktų valstybės ekonominius bei nacionalinio saugumo interesus, o kartu ir ES keliamus reikalavimus. Šiandien dar per anksti pasakyti, kuo holdingo ar kitokia struktūra būtų pranašesnė už kitas ar kokių trūkumų kuri struktūra turi, nes analizė dar nėra baigta.
Atlikę analizę, „Lietuvos geležinkeliai“ pasiūlys sprendimus dėl optimalios struktūros ir geležinkelių infrastruktūros valdytojo esminių funkcijų organizavimo, kad būtų užtikrintas ES teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas. Mūsų manymu, svarbu pasirinkti tokį veiklos modelį, kuris būtų objektyviai pagrįstas, efektyviausias Lietuvos rinkos sąlygomis bei nedarytų žalos valstybei“, – sakė geležinkelių atstovas.