Pranešime pažymima, kad ši didelės apimties finansinė parama kartu su nacionaline bendru trijų Baltijos valstybių finansavimo biudžetu sieks 1,1 mlrd. eurų, todėl bus galima vykdyti tolesnius darbus, būtinus greitųjų traukinių infrastruktūros plėtrai, siekiant sukurti Baltijos jūros regiono ir likusių Europos šalių susisiekimo geležinkeliu tinklą.
Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga iš 353 projektų, pateiktų pagal 2022 m. paskelbtą kvietimą teikti paraiškas, atrinko 107 projektus, kuriems bus skirta daugiau kaip 6 mlrd. eurų ES dotacijų iš ES strateginių investicijų į transporto infrastruktūrą priemonės (Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP, angl. Connecting Europe Facility, CEF), rašoma pranešime.
Pagrindinių tarpvalstybinių geležinkelio jungčių, esančių ES transeuropinio transporto tinkle (TEN-T), projektai taip pat bus finansuojami prioriteto tvarka. Tai apima Brennerio perėjos tunelį, jungiantį Italiją ir Austriją, geležinkelio liniją „Rail Baltica“, jungiančią tris Baltijos šalis ir Lenkiją su likusiomis Europos šalimis, taip pat tarpvalstybinius ruožus tarp Vokietijos ir Šveicarijos bei tarp Vokietijos ir Nyderlandų.
Daugiau kaip 80 proc. ES lėšų bus skirta projektams, kuriais siekiama sukurti veiksmingesnį, ekologiškesnį ir pažangesnį transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų kelių tinklą. Be to, šiais projektais siekiama sutvirtinti ES ir Ukrainos solidarumo koridorius, sukurtus siekiant palengvinti Ukrainos eksporto ir importo sąlygas.
„Šiais metais daugiausia dėmesio skiriame geležinkelio linijos statybos pradžiai visose Baltijos šalyse, kuri apima geležinkelio linijos objektų ir susijusių infrastruktūros objektų, privažiuojamųjų kelių statybą, taip pat pagrindinių paslaugų, skirtų padidinti projekto sąveikumą ir tarpvalstybinį aspektą, diegimą. Aktyviai deriname globalaus projekto įgyvendinimo programą, kad galėtume veiksmingai stebėti pažangą ir užtikrinti savalaikį sprendimų priėmimą. Be to, inicijavome projekto sąnaudų ir naudos analizę ir ilgalaikį planą, kuris bus baigtas iki 2024 m. rudens.
Ši užduotis labai svarbi siekiant įvertinti projekto ekonominį gyvybingumą, užtikrinti finansavimą ir optimizuoti projekto įgyvendinimą“, – sakė Marko Kivila, laikinasis „RB Rail“ valdybos pirmininkas ir vadovas.
Lietuvoje numatomos lėšos bus skirtos geležinkelio linijos tiesimui nuo Kauno iki Latvijos sienos ir žemės sklypų įsigijimui likusiose „Rail Baltica” atkarpose Lietuvoje.
Projekto lėšas numatoma skirti konsoliduoto medžiagų tiekimo valdymo, geležinkelių infrastruktūros tvarumo sistemos įgyvendinimo, IT infrastruktūros palaikymo ir sprendimų diegimo, „Rail Baltica” geležinkelio veiklos vykdymo konsultanto paslaugų ir kt. veiklų finansavimui.
Didelė globaliam projektui „Rail Baltica“ rekomenduojama finansavimo suma bus pridėta prie esamo daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų finansavimo, kuris „Rail Baltica“ įgyvendinimui užtikrintas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir nacionalinių lėšų. Kartu su naujai patvirtintu papildomu finansavimu „Rail Baltica” projektui iš EITP ir nacionalinio finansavimo jau yra skirta apie 2,7 mlrd. eurų.