Tai nusprendę susisiekimo ir ūkio ministrai pasirašė bendrą įsakymą, kuris įsigalioja šiandien, liepos 12 d.
Šie skrydžiai bus laikomi viešosiomis reguliariomis oro susisiekimo paslaugomis. Bilietai bus platinami rinkos kainomis.
Tiesioginiai keleivinių skrydžiai pirmyn ir atgal bus organizuojami ne mažiau kaip 1 kartą per dieną, ne rečiau kaip 6 kartus per savaitę, bet ne dažniau kaip 12 kartų per savaitę.
Skrydis vykdomas visus metus; išvykimo iš Londono Sičio oro uosto laikas: nuo 6:00 iki 10:30 val. (vietos laiku) arba nuo 16:00 iki 20:00 val. (vietos laiku).
Be to, šias paslaugas teiksiantis oro vežėjas turės užtikrinti ne mažiau kaip 98 sėdimąsias kiekvienam skrydžiui.
Viešo konkurso būdu parinktam oro vežėjui už viešųjų reguliarių oro susisiekimo paslaugų teikimą mokės Ūkio ministerija iš jos administruojamos Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programos lėšų, skirtų uždaviniui „Skatinti užsienio investuotojus investuoti į gamybos ir paslaugų sektorius ir kurti naujas darbo vietas Lietuvoje“ įgyvendinti.
„Ilgą laiką buvo kovojama dėl verslo skrydžio į Londoną. Buvo svarstomas Hitrou oro uostas, bet ten nėra laisvų laikų, tad buvo pasirinktas Londono Sičio oro uostas. Esame praradę ne vieną investiciją dėl susisiekimo tarp Londono ir Vilniaus nebuvimo, Londonas yra pagrindinis maršrutas, kurį nurodo investuotojai kalbėdami apie iššūkius investuojant Lietuvoje“, – BNS sakė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Susisiekimo ministerija DELFI informavo, kad reikalinga lėšų suma bus aiški, kai bus paskelbtas oro vežėjo konkursas ir paaiškės jo nugalėtojas.
V. Sinkevičiaus teigimu, konkursas būtų skelbiamas rugsėjį.
„Tikimės, kad konkurse dalyvaus bent kelios oro linijos. (...) Jeigu viskas gerai, metų pabaigoje oro linijos turėtų pradėti pardavinėti skrydžių bilietus ir pirmieji lėktuvai pradėtų skristi apie 2019 metų pavasarį“, – kalbėjo ūkio ministras.
Konkurso nugalėtojui valstybė suteiktų tam tikrą finansinė pagalbą. Europos Sąjunga (ES) draudžia valstybei remti oro uostus arba bendroves. Be papildomo Europos Komisijos (EK) leidimo naujiems skrydžiams galima skirti tik nedidelę pagalbą – 200 tūkst. eurų per trejus metus.
