Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad statybos, automobilių remonto ir auklių verslo liudijimų panaikinimas sumažins šešėlį ir leis sąžiningiau konkuruoti skaidriai dirbantiems verslininkams. Anot jo, šios sritys pasirinktos todėl, kad jose fiksuojama didžiausia šešėlinė veikla – uždarbis yra didelis, tačiau sumokami maži mokesčiai.
Nuo liepos 1-osios šių verslo liudijimų nebelieka, o juos turėję gyventojai turi rinktis kitą veiklos vykdymo formą, pavyzdžiui, įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą, ir turi vesti pajamų bei išlaidų apskaitą, o prekių ar paslaugų pirkėjams privalo išduoti vieną iš apskaitos dokumentų: sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą arba kasos aparato kvitą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, verslo liudijimus, kurių išdavimo tvarka keitėsi antrąjį metų pusmetį, šiais metais iš viso turėjo įsigiję apie 27,5 tūkst. gyventojų.
Suvienodins konkurenciją, bet legalus verslas pokyčių nepajus
Lietuvos autoservisus vienijančios platformos „Motointegrator.com“ atstovo Roberto Tamulevičiaus vertinimu, nauja tvarka prisidės prie konkurencinių sąlygų suvienodinimo visiems autoservisams, o tie autoservisai, kurie sąžiningai vykdo veiklą, pokyčių nepajus.
Jis taip pat pažymi, kad ši tvarka neturėtų lemti kardinalių pokyčių, t. y. kad asmenys, dirbę pagal verslo liudijimus, faktiškai nutrauktų ar keistų savo veiklą. Dauguma, anot jo, tiesiog įregistruos individualią veiklą arba įmones.
„Šiuo metu automechanikus, kurie dirbo pagal verslo liudijimą, labiausiai gąsdina ne tik mokesčiai, bet ir nežinomybė, kas ir kaip keičiasi. Todėl tam, kad viskas vyktų sklandžiai, reikėtų juos detaliai supažindinti su nauja tvarka, parodant, kad ji yra nesudėtinga.
Būtų verta pabrėžti, kad registracija dėl individualios veiklos pažymos vyksta nuotoliniu būdu, o pirmaisiais metais vykdant individualią veiklą esi atleidžiamas nuo „Sodros“ mokesčio“, – komentuoja R. Tamulevičius.
Pašnekovas pastebi, kad pokyčiai dėl šešėlio pradėjo vykti prieš kelerius metus. Anot jo, jau šiuo metu visos sąskaitos faktūros yra pateikiamos VMI.
Padidėjus mokesčiams, šiek tiek pakils paslaugų kainos
„Nauji pokyčiai paskatins pakeisti veiklos formą, bet nebūtinai prisidės prie šešėlio sumažinimo, kadangi veikiant pagal kitas formas, gali būti ieškoma būdų kaip sumažinti mokesčius“, – atkreipia dėmesį „Motointegrator.com“ atstovas.
Visgi pašnekovas pažymi, kad vadinamųjų „garažininkų“ – nelegaliai dirbančių automobilių remontininkų – paslaugų kainos nesiskyrė keliais kartais, o dažnu atveju buvo artimos ir kitiems autoservisams, veikiantiems oficialiai.
„Mažesnę kainą vadinami „garažai“ galėjo pasiūlyti ir dėl nesumokamų mokesčių, ir dėl mažesnių investicijų į profesionalią įrangą ar mažesnių kitų verslo sąnaudų“, – aiškina R. Tamulevičius.
Autoservisus vienijančios platformos atstovas svarsto, kad padidėjus mokesčiams, šiek tiek pakils ir paslaugų kainos, tačiau tai esą neturėtų gąsdinti vairuotojų.
Jis atkreipia dėmesį, kad klientai turėtų nepamiršti, kad už remontą pasiimdami dokumentą, pavyzdžiui, čekį gali deklaruoti automobilio remonto išlaidas ir atgauti dalį pinigų. Taip pat turėdami čekį klientai tuo pačiu gauna ir garantiją.
„Jei sumokėsite keliais procentais didesnę kainą, bet gausite čekį ir garantiją, taip galite sutaupyti ir laiko, ir pinigų. Jeigu po remonto su transporto priemone būtų kažkas ne taip, turėdami čekį automobilių savininkai lengvai galės įrodyti, kad savo automobilį remontavo būtent šiame autoservise ir jie galės reikalauti pakartotinio remonto. Be to, išlaidas už automobilio remontą vairuotojai gali deklaruoti ir dalį jų susigrąžinti“, – aiškina pašnekovas.
Legalus verslas turi mažinti kainas, nes negali išgyventi
Vis dėlto Lietuvos autoservisų asociacijos vadovas Ainis Petkus pažymi, kad paslaugų kainos kaip tik turėtų mažėti.
„Dabar mūsų legalus verslas, norėdamas išlikti ir konkuruoti, turi mažinti kainas. O problema šiuo metu, kad infliacijos lygis – didžiulis, jis „valgo“ apyvartines lėšas. Šiandien verslai turi mažinti kainas, bandyti konkuruoti nelygiavertėje iškreiptoje rinkoje, ir prasideda defliaciniai procesai, kurie visada veda į šešėlį“, – pažymi jis.
Anot A. Petkaus, pandemija išryškino problemą – pinigų mažėjimą. Todėl legalūs autoservisai šiuo metu negali išgyventi.
„Mums Vyriausybė absoliučiai nepadėjo, į verslą nieko nebuvo įlieta. (...) Tuo remiantis, pinigai nebuvo išleisti į rinką, jų mažėja, o konkuruoti reikia. Todėl verslas ir mažins kainas, nes negali išgyventi“, – sako Lietuvos Autoservisų asociacijos vadovas.
Pašnekovas negalėjo tiksliai įvardyti, kiek paslaugų kainos galėtų mažėti, tačiau pažymėjo, kad šešėlyje veikiančių servisų nemokami mokesčiai, gamtosauginių ir kitų reglamentų nevykdymas sąlygoja kainų skirtumą tarp oficialiai ir nelegaliai dirbančiųjų.
„Dėl mokesčių nemokėjimo, visų reglamentų nepaisymo skirtumas gali būti maždaug 15 proc. Jeigu kainų mažėjimas pasieks tokį lygį, tai servisai pradės arba bankrutuoti, arba eis į šešėlį“, – nuogąstauja jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad automobilių verslas – sezoninis, o vasara – vienas blogiausių laikotarpių.
„Mūsų verslui nepadėjo, kad buvo labai šilta žiema – nebuvo druskų ir kitų elementų, kas automobiliams turi didelių pasekmių. Automobiliai puikiai pražiemojo, visiškai nebuvo pavasarinės remontų bangos.
Pavasarį dar atėjo koronavirusas, dėl kurio viskas buvo sustabdyta. Galiausiai atėjo vasara, kai įprastai sumažėja darbų. Mūsų verslas neturėjo galimybių sukaupti resursų atsilaikyti sunkiuoju laiku. Visas automobilių segmentas po truputį eina į dugną“, – pasakoja A. Petkus.
Nėra jokių kontrolės instrumentų, šešėlis išliks
Pašnekovas įsitikinęs, kad pokyčiai nuo liepos 1 d. visiškai nepaskaidrins rinkos, ir tos pačios problemos išliks. Anksčiau jis yra teigęs, kad mažiausiai du trečdaliai automobilių verslo veikia šešėlyje, o serviso segmente yra daugiau nei 500 mln. eurų šešėlyje. Šie skaičiai valstybės institucijoms esą pateikti kartu su visa metodologine medžiaga.
„Viskas kaip ir buvo, taip ir liks – niekaip nepavyks dalies ištraukti iš šešėlio, nes tų asmenų, kurie užsiima individualia veikla ar verslo liudijimais, neįmanoma identifikuoti. VMI ar kiti valstybės kontrolės subjektai negali jų identifikuoti, susekti ir kontroliuoti“, – tikina A. Petkus.
Verslo liudijimų pakeitimas individualios veiklos pažyma esą neišsprendžia problemų: „Jeigu asmuo nori remontuoti automobilius, išsiima individualią veiklą, susimoka mokesčius ir eina remontuoti. O kur remontuos, kokia jo kvalifikacija, kompetencija, – niekas to nekontroliuoja. Įstatymai kaip ir įpareigoja, bet kontrolės instrumento nėra.“
Aiškindamas autoservisų asociacijos vadovas užsimena apie siūlytą reglamentą: „Jei nori užsiimti automobilių remontu, pirmiausia turi pateikti tikslią vietą, kur bus vykdoma veikla. Turi būti nuomos sutartis, taip pat patalpos turi atitikti ministerijos aprašytus reglamentus.Dar reikėtų šiukšlių ir pavojingų atliekų išvežimo sutarties ir kasos aparato arba bankinio terminalo.“
Viso šios trys priemonės, anot pašnekovo, leistų identifikuoti pagal individualią veiklą autoserviso paslaugas teikiantį asmenį. Tačiau visa tai kol kas nėra įgyvendinta.
„VMI ir Vyriausybė sprendžia klausimą, ar bandyti įvesti reglamentus per individualios veiklos mokestinį formatą, ko jie nenori, nes bus apkaltinti smulkaus verslo žlugdymu, ar per licencijų sertifikavimą. Bandome ieškoti kompromisų, kad verslui neuždėtume administracinių mokesčių ir naštos, ir kaip ištraukti šešėlį į paviršių“, – tikina A. Petkus.
Anot jo, jeigu Vyriausybė nesiims veiksmų – individualiai veiklai nebus įvesti reglamentai arba neatsiras lincencijavimo tvarkos, tarkim, darbuotojų, nustatančių automobilių remontininkų kvalifikacijos, meistriškumo lygį ir kompetenciją, – nieko nebus.
„Šešėlį mes laikysime tik didėjantį“, – tikina A. Petkus.