Pernai Klaipėdos uosto direkcijos pelnas buvo beveik 25 mln. eurų arba 11 proc. daugiau nei planuota, pardavimų planas viršytas apie 34 mln. eurų.
„Todėl nuo šių metų vasario 1-osios Klaipėdos uosto direkcijos darbuotojams Susisiekimo ministerija leido padidinti atlyginimus. Jie vidutiniškai pakilo 8 proc. Kiekvieno padalinio vadovas individualiai sprendė, kaip motyvuoti gerai dirbantį jam pavaldų darbuotoją, todėl vieniems atlyginimai kilo daugiau, kitiems mažiau, bet vidurkis yra 8 proc.“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A.Vaitkus.
Uosto direkcijos darbuotojų, išskyrus vadovus, vidutiniai mėnesio atlyginimai iki šiol siekė nuo maždaug 550 iki 2140 eurų. Pastarąjį kartą atlyginimai buvo padidinti 2014 metais.
Paties A. Vaitkaus mėnesio atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 1820 eurų. Tačiau generalinis direktorius kas ketvirtį už kiekvieną jo mėnesį gauna 10 proc. atlyginimo dydžio premiją, nes Uosto direkcija vykdo visus iškeltus uždavinius.
„Nenormalu, kai įmonėje apie 24 proc. darbuotojų gauna didesnius atlyginimus nei vadovas. Tačiau jau pakeistas Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis valstybės įmonių vadovų darbo užmokesčio apskaičiavimą, ir situacija turėtų pasikeisti į gerąją pusę. Turėtų padidėti pastovioji atlyginimo dalis, o premijavimas toliau lieka Susisiekimo ministerijos rankose“, – teigė A. Vaitkus.
Jo žodžiais, Latvijos jūrų uostų vadovai per mėnesį uždirba 11-15 tūkst. eurų, Talino – 8,7 tūkst. eurų.
„Mūsų uoste darbuotojų yra 30 proc. mažiau nei analogiškuose kitų Baltijos valstybių uostuose. Nors pasiekiame gerų rezultatų, atlyginimai nebuvo adekvatūs. Pernai jų didinti nepavyko, todėl džiugu, kad šiemet darbuotojai uždirbs daugiau“, – džiaugėsi A. Vaitkus.
Klaipėdos jūrų uostas puikių rezultatų pasiekė ir šiemet sausį. Klaipėdoje buvo didžiausias krovos augimas tarp Baltijos jūros uostų. Palyginti su praėjusių metų sausiu, šiemet pirmąjį mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta 11 proc. daugiau krovinių. Augimui didžiausią įtaką turėjo skystieji kroviniai ir grūdai.
Sausį Rygos uoste krova sumažėjo 6,8 proc., Talino – 7,4 proc. Krovos kritimas stebimas ir Rusijos uostuose.
„Stebint visus šiuos krovos kritimus, galima sakyti, jog Klaipėdos uostui bauginančiai sekasi. Kodėl bauginančiai? Neaišku, koks bus vasaris, kiti mėnesiai. Kai ūkinėje veikloje amplitudė šokinėja ir stipriai, labai sunku planuoti ateitį. Tai ir baugina“, – pripažino A. Vaitkus.
Vasarį liūdnesnė situacija gali būti, nes jau dabar pastebima, kaip mažėja apyvarta Rusijos, Baltarusijos geležinkelių įmonėse, o tai gali turėti įtakos Klaipėdos uosto rezultatams, nes apie 40 proc. krovinių yra tranzitiniai.