Birželio 8 dieną oficialioje interneto svetainėje „2014–2020 Europos Sąjungos fondų investicijos Lietuvoje“ prie projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapas“ paraiškos būsenos buvo nurodyta, kad ji dar vertinama.
Taigi projektas vykdomas jau antri metai, tačiau pinigų už jį sumokėti vis dar nėra.
Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža anksčiau DELFI yra nurodęs, kad techninę pagalbą savivaldybei teikiančios įstaigos JASPERS konsultantų išvada turėtų būti gauta iki gegužės pabaigos.
Tačiau kaip sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus vedėjas Linas Bartusevičius, išvados vis dar nėra, tad vis dar neaišku ir tai, ar Europos Komisija (EK) sutiks skirti projektui prašomus 81,4 mln. eurų.
Jis taip pat sakė, kad minėtoje svetainėje nurodyta 94,5 mln. eurų paraiškos projekto vertė nėra pilna.
„Projekto vertė paraiškoje – 100,8 mln. eurų, statybos darbų vertė – 89,7 mln. eurų. Skirtumas susidaro todėl, kad į projekto vertę yra įtrauktos žemės paėmimo visuomenės poreikiams išlaidos“, – DELFI atsiųstame laiške teigė jis.
Jis patikslino, kad 94,5 mln. eurų yra lėšos, tinkamos finansuoti Europos Sąjungos (ES) investicijomis.
Aplinkkelį statančių „Kauno tiltų“ komunikacijos specialistė Ieva Paliliūnienė nurodė, kad statybos darbų vertė susideda iš dviejų dalių: 79,5 mln. eurų kainuoja atkarpa nuo Ozo g. iki Ukmergės g., o dar 10,2 mln. eurų – „110kV orinės elektros perdavimo linijos pakeitimas kabeline nuo Ozo g. iki Šiaurinės g.“ rekonstravimo darbai.
Tikrina projektą
Vilniaus miesto savivaldybė paraišką dėl aplinkkelio finansavimo EK pateikė į pagalbą pasitelkusi techninę pagalbą teikiančią įstaigą JASPERS. DELFI pasidomėjus, kokioje situacijoje šiuo metu yra paraiška, JASPERS detales suteikti atsisakė.
Kaip nurodė Europos investicijų banko atstovas spaudai Antonie Kerwienas: „Projektas šiuo metu pateiktas nepriklausomų ekspertų kokybės vertinimui. Procesas vis dar vyksta, todėl detalių pateikti negalime“.
Po to, kai bus baigtas nepriklausomų ekspertų projekto kokybės vertinimas, kuriame turi būti aiškiai nurodomi investicijų pagrįstumas ir ekonominis gyvybingumas, EK turės 3 mėnesius savo verdiktui paskelbti.
DELFI jau rašė, kad savivaldybė aplinkkelį statantiems „Kauno tiltams“ skolinga maždaug 35 mln. eurų. Sostinės tarybos narys Artūras Zuokas anksčiau yra sakęs, kad rangovai gali laukti pinigų iki birželio mėnesio. Tuo metu meras Remigijus Šimašius tvirtino, kad pinigai „Kauno tiltams“ bus pervesti birželį–liepą.
L. Bartusevičius teigė, kad rangovas oficialiai pretenzijos dėl pradelstų mokėjimų nėra pateikęs.
Neegzistuojanti pelkė
Vilniaus miesto tarybos narys Vidas Urbonavičius DELFI anksčiau yra pasakojęs, kad pirma problema su aplinkkelio finansavimu iškilo tada, kai paaiškėjo, kad jo trasoje yra pelkė.
Tačiau I. Paliliūnienė tvirtino, kad jokios pelkės Vakariniame aplinkkelyje nėra. „Nebent čia turima kažką kitą galvoje“, – sakė ji.
Savo ruožtu aplinkkelio III etapo projektavimo darbus atlikusios savivaldybės įmonės „Vilniaus plano“ projekto vadovė Rūta Martusevičienė taip pat patvirtino, kad jokios pelkės vakarinio aplinkkelio trasoje nėra.
„Netoliese yra Buivydiškių tvenkiniai ir Sudervės upelis, tačiau jie vakarinio aplinkkelio projektinių sprendinių neįtakoja. Techninio projekto rengimo metu, išanalizavus ir įvertinus geologinių ir hirdogeologinių tyrinėjimų duomenis, gruntinio vandens nudrenavimui buvo suprojektuoti išilginiai gatvės dangos drenažai, šlaitų drenavimui suprojektuoti drenažiniai koriai“, – dėstė ji.
R. Martusevičienė pasakojo, kad statybos metu, pradėjus kloti paviršinio vandens nuotekas, paaiškėjo, kad darbams trukdo požeminis vanduo.
„Buvo panaudota įprasta technologija – gruntinio vandens lygio žeminimas, naudojant adatinius filtrus. Kadangi ši priemonė buvo nepakankamai efektyvi, šiuo metu bandoma žeminti požeminį vandens lygį gręžiniais. Taipogi svarstoma galimybė anksčiau suprojektuotą drenažo sistemą papildyti skersiniu drenažu. Po šiuo metu vykdomų bandymų bus priimtas optimalus sprendimas. Parengus darbo projektą, bus nustatyta tiksli darbų kaina“, – sakė ji.
DELFI turimoje aplinkkelio sutartyje nurodoma, kad ji yra fiksuoto įkainio. „Darbų kiekiai, įtraukti į darbų kiekių žiniaraščius, yra preliminarūs. Jie gali kisti +/- 10 proc.“, – rašoma joje. Todėl dar neaišku, ar dėl požeminio vandens gali išaugti galutinė projekto kaina.
„Galutinė projekto vertė keistis gali ir bus aiški tik galutinai įvykdžius projektą“, – sakė L. Bartusevičius.
Sutarimas dėl laidų
R. Šimašius anksčiau DELFI yra teigęs, kad nuo pat sutarties pradžios buvo vienas problematinis klausimas – kaip traktuoti aukštos įtampos laidų kabeliavimo darbus.
„Buvo diskusijos su Konkurencijos taryba ir kitomis institucijomis, ar tai nebus traktuojama kaip institucijos pagalba. Tas klausimas tęsiasi metų metais ir šį rudenį radome sprendimą kaip tai turėtų būti traktuojama“, – gegužę sakė jis.
Kaip paaiškino mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas, „Litgrid“ elektros laidus dabar išvedžioja po žeme, anksčiau tai buvo oro linija, darbus įmonė atlieka savo lėšomis, kas gali būti traktuojama kaip valstybės pagalba ES finansuojamam projektui.
„Galiausiai sutarta, kad tai neturi būti laikoma valstybės pagalba ES finansuojamam projektui“, – sakė jis.
Savo ruožtu I. Paliliūnienė sakė, kad iki gegužės pabaigos turėjo būti baigta 85 proc. kabeliavimo darbų. „Liepos pradžioje planuojame užbaigti šiuos darbus, bus likę tik maži užbaigiamieji, apdailos darbai“, – nurodė ji.
Techninės priežiūros klausimas
Vienas neįvardintu norėjęs būti savivaldybėje dirbantis DELFI šaltinis anksčiau sakė, kad aplinkkelis pusę metų buvo statomas be nepriklausomo techninio prižiūrėtojo, nors jis yra privalomas, nes projektas vykdomas ES lėšomis, o šis pažeidimas gali lemti neigiamą atsakymą dėl paramos aplinkkeliui gavimo.
Tačiau kaip vėliau paaiškino L. Bartusevičius, tokio statybos dalyvio kaip „nepriklausomas techninis prižiūrėtojas“ statybos procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato.
„Yra „techninis prižiūrėtojas“ kuris ir vykdo techninę priežiūrą, – sakė jis. – Statybos darbai prasidėjo 2015 metų liepą. Atestuoti Miesto ūkio ir transporto departamento specialistai, turintys ypatingo statinio atestatus, tuomet pradėjo vykdyti techninės priežiūros darbus. Atsižvelgiant į dideles projekto apimtis buvo nuspręsta papildomai pirkti techninės priežiūros paslaugas. Nuo kovo mėnesio techninę priežiūrą vykdo konkursą laimėjusi bendrovė.“
Konkursą laimėjo ūkio subjektų grupė: UAB „Darbasta“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto AB „Problematika“.
Statybos darbų techninės priežiūros paslaugų kaina – 743 tūkst. eurų. Darbai vyks iki 2018 rugpjūčio 17 dienos, nors baigti tiesti aplinkkelį ketinama dar šiemet.
Paklausta, kodėl techninės priežiūros darbai vyks iki 2018 metų, nors baigti tiesti aplinkkelį ketinama dar šiemet, L. Bartusevičius atsakė: „Pasirašytas su Ūkio subjektų grupės atstovu UAB „Darbasta“ patikslintas susitarimas, sumažinta darbų trukmė ir atitinkamai paslaugų suma“.
Beje, 2016 metų vasario 18 dieną išplatintame pranešime teigiama, kad aplinkkelio finansavimo ES lėšomis „paraiška pateikta vėliau nei buvo numatyta Valstybės projektų sąraše“. Paklausta, kodėl taip atsitiko, L. Bartusevičius sakė: „Paraiška pateikta laiku, pagal Valstybės projektų sąraše nustatytą datą“.
Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) įgaliotas atstovas Lietuvoje Vitolis Devoinis abejojo, ar neskiriamo EK finansavimo priežastis gali būti tai, kad kurį laiką techninę priežiūrą atliko pati savivaldybė.
„Techninė priežiūrą, jeigu tai yra ES pinigai, paprastai vykdo FIDIC inžinierius, į kurio funkcijas paprastai įeina ir techninės priežiūros vykdymas, ir sutarties sąlygų laikymasis“, – aiškino jis. – Pagal Lietuvos Statybos įstatymą, techninė priežiūra turi būti samdoma, atskirais atvejais ją gali skirti pats užsakovas iš savo personalo, bet tai jau būtų šališka ir taikoma nedideliems objektams. Jeigu yra stambūs objektai, vis dėlto, turi būti nepriklausoma šalis, kuri, iš vienos pusės, normaliai vykdytų techninę priežiūrą, iš kitos – pasižiūrėtų kaip šalys laikosi sutarties sąlygų.“
V. Devoinio manymu, finansavimas gali būti neskiriamas dėl to, kad buvo netinkamai paruošta paraiška.
„Tos paraiškos rengimas keliauja per visą eilę institucijų. Pradžioje rengia savivaldybė, toliau įgyvendinančioji institucija – Transporto investicijų direkcija, per kurią tas finansavimas yra tiekiamas. Dar viena grandis yra Finansų ministerija, kuri administruoja tų pinigų skyrimą valdymą ir t.t. Jeigu užsitęsia to finansavimo skyrimas ir bandoma tą priežastį rasti, kad nebuvo paskirtas tas nepriklausomas ekspertas, sakyčiau, kad turbūt ne visai tas, o tikriausiai kitos grandys kažko nepadarė“, – sakė inžinierius-konsultantas.