Tokį sprendimą Neringos savivaldybės taryba priėmė dėl to, kad būtų ribojamas motorinių transporto priemonių eismas, o norintieji atvykti į šį kurortinį pusiasalį naudotųsi alternatyviais susisiekimo būdais – dviračiais, viešuoju transportu (traukiniu ir maršrutiniais autobusais), vandens transportu.
Kitu metu rinkliava siekia 5 eurus.
Mažiau nei Vilniuje
Neringiškiai atremia priekaištus, esą didinat rinkliavos dydį siekiama pasipinigauti.
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, DELFI yra sakęs, kad palyginti su stovėjimo rinkliavos dydžiu Vilniaus centre neringiškių 20 eurų tėra ašaros: „Man nesuprantamas nepasitenkinimas mūsų tokiu sprendimu. Štai, Vilniaus centre visi jau seniai moka po 2,5 euro už valandą, ir nieko.
Jei aš nuvažiuoju į sostinę, tai per keturias ten praleistas valandas sumoku 10 eurų. Be to, Vilniuje nėra nemokamo tualeto, o Neringoje jie visi nemokami“, - kalbėjo meras.
Jis priminė, kad didesnė rinkliava galioja tik du mėnesius. Kitu metu atvažiuojantiesiems į Neringą automobiliais tenka mokėti 5 eurus.
Kišenės pilnėja
Rinkliavos dydį neringiškiai peržiūri kas kelerius metus. Kaskart kartojamas vienintelis argumentas – KNNP reikia riboti automobilių eismą, nes čia ir taip trūksta vietų automobiliams statyti.
Tačiau, statistikos duomenimis, automobilių nemažėja. Užtat pilnėja neringiškių iždas.
Jei prieš 10 metų, kai rinkliavos dydis nuosavam automobiliui siekė 20 litų per metus buvo surenkama 2 mln. litų, tai pernai šis rodiklis jau priartėjo prie 2 mln. eurų – 2016 m. per metus Alksnynės poste iš atvykėlių surinka 1 997 760 eurų.
Iš viso 2016 m. transporto priemonių, mokėjusių rinkliavą ir įvažiavusių pro Alksnynės kontrolės postą skaičius praėjusiais metais buvo 141736, panešė Neringos savivaldybės administracijos atstovė Sandra Vaišvilaitė.
Didžiausias jų skaičius užfiksuotas rugpjūtį – 28012 transporto priemonių.
„Atkreipiu dėmesį, kad detalius ir išskaidytus duomenis turime tik įvažiavusių pro Alksnynės kontrolės postą (čia nėra duomenų pro Nidos kontrolės postą, kur iš Kaliningrado srities važiuoja, bet šie skaičiai nėra tokie reikšmingi)“, - DELFI sakė S. Vaišvilaitė.
Trūksta vietos
Prieš kelerius metus UAB „Neringos komunalininkas“ specialistai suskaičiavo, kad visose Neringos gyvenvietėse yra vos 940 vietų automobiliams pastatyti – 350 vietų mokamose automobilių saugojimo aikštelėse, 255 – nemokamose, dar 335 telpa daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.
Neringiškiai net buvo užsimoję statyti daugiaaukštę automobilių saugojimo aikštelę, tačiau tam pasipriešino Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Nenori mokėti
Nuolat keturiose Neringos gyvenvietėse Juodkrantėje, Pervalkoje, Preiloje ir Nidoje gyvena apie 2200 žmonių. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vietiniams gyventojams Alksnynės poste mokėti nereikia. Jie taip pat turi galimybę ir keltais Kuršių marias persikelti nemokamai. Be to - be eilės.
Neringos savivaldybės administracijos duomenimis, Neringos gyventojams išduoti 1603 leidimai transporto priemonėms įvažiuoti į Neringą. Gyventojų giminės yra gavę dar 168 leidimus jų transporto priemonėms.
Kitaip tariant, viena neringiškių šeima turi po 2,5 automobilio.
Jei suskaičiuoti aritmetiškai, ištisus metus Neringoje turėtų būti transporto spūstys, o automobiliai stovėtų ne tik kiemuose, aikštelėse, bet ir šalikelėse, nes kurorte telpa tik 940 automobilių.
Tačiau situacija yra kiek kita, nes leidimai išduodami ne tik nuolatiniams gyventojams, bet ir Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusiems kitų šalies miestų gyventojams.
Gyvenamąją vietą šioje savivaldybėje, šių metų birželio 1 d. duomenimis, yra deklaravę 4734 piliečiai. Neatmestina tikimybė, kad didžioji jų dalis turi kurorte nekilnojamojo turto.
Be to, galbūt yra menkai pasiturintys, todėl neturi didelio noro mokėti 11,05 euro už persikėlimą keltu per Kuršių marias, nei 20 eurų Alksnynės kontroles poste.
Nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, vieno kvadratinio metro būsto Neringoje kaina, tokia pati, kaip ir prestižinėse Vilniaus vietose – apie 3000 eurų.