Studijos rezultatus Seime pristačiusi Birutė Vėsaitė teigia, kad nepagilinus Klaipėdos jūrų uosto kroviniai bus gabenami per gretimus uostus – Ventspilį, Rygą, Kaliningradą. Pasak parlamentarės, investicijos yra būtinos norint išlaikyti Klaipėdos svarbą.
Šiuo metu uostas perkrauna 25 mln. tonų per metus – iš kiekvienos tonos vidutiniškai uždirbama 45 Lt pajamų. Maksimalus uosto pajėgumas yra 35 mln. tonų.
Uosto krova, pasak studijos, turėtų didėti ne dėl tranzito, o dėl sparčiai besivystančios Lietuvos ekonomikos, kadangi ir šiuo metu eksportas bei importas per Klaipėdos uostą žymiai lenkia tranzitą.
JICA studijoje pateikiamas siūlymas Klaipėdos uosto plėtrą vykdyti supilant salą prie Melnragės krantų ir ant jos įrengiant uostą, kurio pajėgumas kartu su senuoju siektų 60 mln. tonų. Tarp jo ir Melnragės pliažų būtų 100–150 metrų vandens juosta.
Nuo jūros pusės prie salos švartuotųsi iki 300 metrų ilgio laivai, o žemyno pusėje būtų įrengtas pramoginis uostas.
Iki šių metų pabaigos susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus vadovaujama ir iš Vyriausybės ir verslo atstovų sudaryta darbo grupė turi pateikti pasiūlymus, kaip toliau vystyti Klaipėdos uostą.
„Kol kas mes nekalame kuolo ir nekasame, o sėdame paišyti, kaip reikalauja įstatymai“, – teigia Klaipėdos jūrų uosto direktorius Sigitas Dobilinskas.
Pasak jo, bus rengiamas poveikio aplinkai įvertinimas ir tik turint visą paletę galimų pasekmių bus daromos išvados.
„Galbūt susidarys tokia situacija, kad uostas bus negalimas iš principo arba, atvirkščiai, sutvarkysime ne tik uostą, bet ir pajūrio eroziją – atsiradus salai pasikeis srovės ir panašiai“, – svarstė S. Dobilinskas.
Žaliųjų judėjimo atstovas Erlandas Paplauskis teiginius apie bet kokį teigiamą naujo uosto poveikį aplinkai vadina kliedesiais. Jo teigimu, uostas turėtų tik neigiamos įtakos klaipėdiečiams ir pajūrio ekologijai.
Pasak jo, Lietuva turi mažai pajūrio ir jokie ekonominiai argumentai negali leisti atimti jo iš visuomenės.
Aplinkosauginę pusę vertinęs japonų agentūros specialistas studijoje teigia, kad kol vyktų statybos, gyventojai patirtų didelių nepatogumų – jiems trukdytų dulkės ir triukšmas.
Pasak Klaipėdos savivaldybės tarybos nario Artūro Šulco, Melnragės gyventojai yra nusiteikę vienareikšmiškai prieš giliavandenio uosto statybą. Tarybos nario teigimu, uosto statyba jiems reikštų neatitaisomą ir nekompensuojamą 3–4 km paplūdimio juostos praradimą.
Pavasarį patvirtintame Klaipėdos bendrajame plane dešimčiai metų giliavandenis uostas nenumatytas.
Tačiau, pasak A. Šulco, galimybė jį keisti yra – po to, kai bus atliktos poveikio aplinkai vertinimas.
Įvertinimą užsako, už jį moka ir atsako patys verslininkai. Tačiau vėliau nustačius, kad vertinimo išvados neatitinka realaus poveikio, dažnai nesiimama jokių veiksmų.
E.Paplauskis pateikia dviejų prie Klaipėdos pastatytų plastiko žaliavų gamyklų pavyzdį – nustatyta, kad jos turi dvigubai daugiau taršos šaltinių nei nurodyta poveikio aplinkai vertinime.
Fabrikams buvo skirtos baudos, tačiau jų veikla nebuvo stabdoma, nors tą numato įstatymai.
Todėl abejojama, ar kas, panašiu atveju, drįstų sustabdyti 700 milijonų eurų vertės milžiną šalia Klaipėdos.