Nuo šių metų pradžios įsigaliojus Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms, mokesčiai už naudingąsias iškasenas pabrango daugiau nei 3 kartus. Kelius tiesiančios įmonės žvyrą ir kitas medžiagas vežasi iš kaimyninės šalies, bet pataisų iniciatoriai tuo netiki.
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas Seimas priėmė 2011 m. gruodžio 20 d. ypatingos skubos tvarka.
Tada teigta, kad padidinti tarifai durpėms, dolomitui, smėliui ir žvyrui iki 5 proc. nuo šių išteklių pardavimo kainos reikšmingos įtakos verslui ir šalies ūkiui neturės. Tačiau Lietuvos kelininkai ir karjerų naudotojai jau ragina valdžią kuo greičiau sumažinti mokesčius už gamtos išteklius.
„Tikra tiesa, kad dalis kelių tiesimo įmonių jau veža žvyrą ir smėlį iš Lenkijos, nors to turto Lietuvoje turime per akis, bet dėl padidėjusių mokesčių inertinių medžiagų neapsimoka pirkti Lietuvoje“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas. Taip bendrovės reagavo, kai nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauji mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą. Mokesčiai už inertines medžiagas (smėlį, žvyrą), būtinas keliams tiesti, padidėjo nuo 3 iki 6 kartų, todėl verslininkai mieliau jas įsiveža iš Lenkijos. Pasak R.Gradausko, ši tendencija jau populiari ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno regiono. „Jei mokesčiai dar padidės, Lietuvos karjerų naudotojai patirs didelę žalą, o kelininkai pirks viską iš Lenkijos“, – aiškino jis. Pašnekovas tikino, kad gamtos išteklius būtina taupyti, bet kai žvyro ir skaldos šalyje yra labai daug, derėtų neatsisakyti to, kas naudinga ekonomikai. Asociacijai „Lietuvos keliai“ priklauso 26 stambiausios Lietuvos kelių tiesimo bendrovės.
Lietuvai skirti pinigai iškeliauja svetur
Formalus Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius teigia, kad problemą dėl per didelių mokesčių pirmoji iškėlė asociacija „Lietuvos keliai“. „Neįtikėtina, kad net žvyrą ir smėlį vežame iš Lenkijos ir vežame ne bet kaip, o tų pačių lenkų transportu. Tai rodo, kad jau prarandame dalį gana didelio sektoriaus rinkos“, – stebėjosi A.Butkevičius.
Kasmet Lietuvoje nutiesiama ir suremontuojama kelių už maždaug 1 mlrd. Lt. Žvyras ir smėlis naudojamas kaip viena svarbiausių statybinių medžiagų. „Valstybė gal ir nepraras labai daug mokesčių už gamtos išteklius, bet esminis dalykas tas, kad neskatinama vietos ekonomika, remiamas kitos šalies ūkis. Todėl pati logika kužda, kad pirmiausia turime rūpintis savimi, o ne kitais“, – sakė A.Butkevičius.
Socialdemokratas aiškino, kad dauguma magistralinių kelių tiesiami už ES Sanglaudos fondo pinigus. „Tie pinigai atitenka ne mūsų, o kitos šalies biudžetui“, – pridūrė jis.
Socialdemokratai jau praėjusią savaitę pradėjo rengti įstatymo pataisą, kurioje nustatyta, kad nuo šių metų pradžios padidėję mokesčiai už gamtos išteklius turi būti sumažinti. „Jei pavyks, pataisa Seimą pasieks birželį, ir tikimės, kad valdantieji mūsų iniciatyvai pritars, o jei nepritars, tą patį klausimą kelsime rudenį“, – teigė A.Butkevičius. Jis priminė, kad dar kartą didinti mokesčius už valstybinius gamtos išteklius norėta ir nuo šių metų vidurio, bet pati Vyriausybė atsitokėjo. Ji pasiūlė palaukti ir pažiūrėti, kokie bus nuo metų pradžios įsigaliojusių pataisų rezultatai, ir tik tada nuspręsti, ar mokesčius vėl didinti.
Viščiukus skaičiuos rudenį
Dar prieš priimant sprendimą dėl tarifų gamtos ištekliams išgauti padidinimo Vyriausybė prognozavo, esą „valstybė turės dvigubą naudą“. Neva bus „efektyviau naudojami gamtos ištekliai šalies ūkyje“ (galbūt juos įsivežant net iš kitų šalių) ir bus „skatinamas antrinių medžiagų panaudojimas statybose, taip mažinant jų šalinimą sąvartynuose“. Tačiau neįvyko nei viena, nei kita.
2012 m. biudžeto projekte buvo numatytos per 23 mln. Lt pajamos iš mokesčių už valstybinius gamtos išteklius arba beveik tiek pat, kiek planuota surinkti po 2010 m. įvykusio mokesčių padidinimo. Kitaip tariant, didindama tarifus net du kartus per pastaruosius trejus metus, Vyriausybė kol kas negavo jokios naudos, o išteklių naudotojai pradėjo remti kaimyninės šalies biudžetą.
Smėlio ir žvyro karjerų eksloatuotojai apskritai kol kas nesiryžta pasakyti, kokią žalą jie patyrė padidinus tarifus. „Įmonės, kurios galėjo savikainos padidėjimą kompensuoti padidėjusiomis kainomis, nuostolių gal ir nepatyrė, bet kasybos sezonas prasidėjo tik prieš mėnesį, todėl bet kokie vertinimai būtų per ankstyvi. Reikėtų palaukti rudens“, – aiškino Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis. Tačiau, pasak pašnekovo, rinkoje situacija įtempta buvo dar prieš tarifų padidinimą. Asociacijai priklauso 19 įmonių, naudojančių karjerus. Aliarmą sukėlę Lietuvos kelininkai teigia, kad tarifų padidinimo įstatymas tebuvo paskutinis jų kantrybės lašas. „Ir prieš šį įstatymą buvo daugiau sprendimų, dariusių neigiamą įtaką. Pavyzdžiui, PVM padidinimas, kiti sprendimai“, – patikslino asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas R.Gradauskas.
J.Šimėnas: „Triukšmas kyla be pagrindo“
Vienas aršiausių Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisų rėmėjų buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jonas Šimėnas. Jis mano, kad verslininkai sutirština spalvas. „Bet ką pajudinus, visada sulauksi pasipriešinimo, todėl manau, kad visas triukšmas kyla be pagrindo“, – tikino J.Šimėnas.
Parlamentaro įsitikinimu, valstybės interesai turėtų būti svarbiausi.
„Ar žvyras, smėlis, požeminis vanduo, nafta ir visa kita yra kokios nors verslo struktūros nuosavybė, ar vis dėlto priklauso valstybei? Konstitucijoje parašyta, kad tai – valstybės turtas, – aiškino J. Šimėnas. – Todėl valstybė privalo turėti iš išteklių naudos.“ Kaip argumentą J.Šimėnas nurodė kainas. „Žvyro mašina kainuoja apie 500 Lt, žvyro kasėjai už ją valstybei sumokėdavo apie 10 Lt, o dabar turės sumokėti 25–30 Lt“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Išgirdęs kalbas apie tai, kad žvyras ir smėlis jau vežami iš Lenkijos, J.Šimėnas tik nusijuokė. „Jei per mėnesį iš Lenkijos įvežama viena ar penkios mašinos žvyro, tai dar nereiškia, kad tai vyksta masiškai“, – pabrėžė jis ir patikino, kad pats kitą savaitę nuvyks prie Lenkijos ir Lietuvos sienos ir patikrins, ar iš tiesų situacija yra tokia dramatiška, kaip ją „piešia“ Seimo opozicija ir kelininkai.
Socialdemokratų rengiamą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisą, kuria norima atšaukti padidėjusius tarifus, konservatorius J.Šimėnas pavadino populizmu. Replikavus, kad dėl padidėjusių mokesčių brangs žvyras vietos rinkoje, jis atsakė: „Tai jeigu jie (karjerų naudotojai) taip darys, žmonės tikrai viską vešis iš kitur.“
Komentaras
Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
Mokesčio tarifai yra tokie dideli, kad neišvengiamai susidaro įspūdis, jog norima apskritai uždrausti naudoti Lietuvos gamtos išteklius. Pabranginus durpes, smėlį ir žvyrą, gavybos įmonėms vis mažiau apsimoka išgauti šiuos išteklius Lietuvoje, o išteklius naudojančios įmonės skatinamos rinktis kitose šalyse išgaunamus išteklius. Palyginti su dar neseniai (iki 2009 m.) taikytais mokesčio tarifais, mokestis ne mažaskaidėms durpėms išaugo 20 kartų, o žvyrui ir kitam smėliui – po beveik 8 kartus. Be to, mokesčiai jau buvo padidinti 2010 m., ir tai turėjo paskatinti racionalesnį jų naudojimą, todėl neaišku, kodėl tie ištekliai vis dar buvo naudojami neracionaliai 2011 m., kai kilo būtinybė tarifus vėl didinti. Kas pasikeitė po 2012 m. sausio 1 d.? Dar didesni tarifai sumažino Lietuvos gavybos įmonių konkurencingumą ir paskatino išteklių importą iš kitų šalių. Siūlome atlikti ankstesnių mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pasekmių šalies biudžetui, gavybos pramonės sektoriui ir šio sektoriaus darbo rinkai, išteklius naudojančioms įmonėms, išteklių importo apimčiai įvertinimą. Jei bus nustatyta, kad mokesčio didinimas neigiamai paveikė ūkį ir šalies biudžetą, būtina nedelsiant priimti įstatymo pataisas, grąžinsiančias mokestį į ankstesnį lygį.