Kaip skelbia savivaldybė, vienos judriausių sostinės sankryžų rekonstravimo užduotis buvo suformuluota jau įvertinus susisiekimo su būsimuoju daugiafunkciu kompleksu Šeškinės mikrorajone poreikius.
Pagrindinis planuojamos pertvarkos tikslas – užtikrinti sklandžias ir saugias transporto priemonių ir pėsčiųjų susisiekimo sąlygas Ukmergės g., Ozo g., Siesikų g., įrengti trūkstamas dobilo tipo jungtis Ukmergės g. ir Ozo g. sankryžoje.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtame projekte numatyta naikinti Ozo g. ir jungiamojo kelio su Ukmergės g. esamą šviesoforinę sankryžą; naikinti nereguliuojamą kairį posūkį iš Ozo i Ukmergės g. jungiamąjį kelią; panaikinti esamas viešojo transporto stoteles Ukmergės g. – Ozo g. sankryžoje; rekonstruoti Ozo g. – Ukmergės g. sankryžą įrengiant trūkstamas dobilo tipo atlankas; įrengti žiedines sankryžas Ukmergės – Ozo g. atlankose, įrengti požeminę pėsčiųjų perėją Ukmergės g. ties viešojo transporto stotelėmis, įrengti naujas viešojo transporto stoteles Ukmergės g. ties projektuojamu pėsčiųjų viaduku, Ozo g. (ties pastatu Ukmergės g. 184), Ozo – Ukmergės g. nuovažoje ties esama automobilių saugojimo aikštele.
Taip pat numatyta rekonstruoti Siesikų g. atkarpą tarp namų Nr. 1–11, numatant vienpusį eismą gyvenamoje zonoje. Užkertant tranzitinį eismą, motorinių transporto priemonių eismas čia būtų uždraudžiamas (išskyrus tos zonos gyventojų ir aptarnaujančio transporto).
Tam, kad būtų užtikrintas patogus ir saugus pėsčiųjų patekimas tarp naujai projektuojamų viešojo transporto stotelių, numatyta įrengti pėsčiųjų viaduką Ukmergės g., trūkstamose vietose turėtų atsirasti dviračių takai ir pėsčiųjų šaligatviai. Ozo gatvėje numatyta įrengti atskiras viešojo transporto eismo juostas.
Preliminari visų šių darbų kaina paaiškės parengus techninį projektą. Projektui numatyta 14 mln. 481 tūkst. eurų ES lėšų.
Informuojama, kad netrukus bus paskelbtas ir techninio projekto pirkimas Ozo ir Ukmergės gatvės sankryžos požeminių komunikacijų sutvarkymui. Šie darbai turi būti atlikti iki pradedant antžeminę Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvių rekonstrukciją.
Nacionalinio stadiono kompleksas turėtų būti baigtas 2023 metais
Kompleksą statysiantį konsorciumą sudaro koncernui „Icor“ (buvęs „Rubicon“) priklausanti „Axis Industries“, „Žalgirio“ arenos valdytojas „Kauno arena“, „Populous“ architektai ir „Baltcap“.
Daugiafunkcį kompleksą sudaro 8 dideli objektai ir beveik 30 sporto bei kultūros objektų bei erdvių juose. Tai – 15 tūkst. vietų nacionalinis stadionas su UEFA 4 hibridine danga; 3 futbolo aikštės; lengvosios atletikos stadionas su 3 tūkst. žiūrovų vietų; sporto kompleksas, kuriame bus gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, 6 krepšinio salės; bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka; darželis su ne mažiau 300 vietų; sporto muziejus.
Pats stadionas kainuos 39,225 mln. eurų, o bendros investicijos (su PVM) sieks 93,187 mln. eurų.
„Per visą 25 metų laikotarpį bendrai išeina 155,9 mln. eurų. Tai Vyriausybės ir savivaldybės mokėjimai per visą koncesijos laikotarpį“, – nurodė P. Poderskis.
Tuo metu bendra koncesijos vertė per 25 sutarties metus, įskaitant savivaldybės, Vyriausybės, paties koncesininko investicijas ir išlaidas yra 338,8 mln. eurų (280 mln. eurų be PVM).
P. Poderskis nurodė, kad savivaldybė po paslaugų teikimo pradžios mokės po 4,614 mln. eurų per metus. Projekto vidinė grąžos norma – 6,87 proc. Savivaldybė yra įsipareigojusi operuoti komplekse esantį darželį, kultūrinio ugdymo centrą ir biblioteką, o Vyriausybė – sporto muziejų. Tuo metu koncesininkas operuoja nacionalinį stadioną ir visus likusius objektus.
Prie komplekso numatyta 1,6 tūkst. stovėjimo vietų automobiliams. Palyginimui, prie „Žalgirio“ arenos yra 400, o prie „Siemens“ arenos – 500 vietų.
Daugiafunkcio komplekso istorija prasidėjo dar 1984 metais, kai buvo paskelbtas konkursas stadiono projektui. 1987 metais statybos pradėtos, bet 1993 metais užkonservuotos. Idėja buvo bandoma atgaivinti 2008 ir 2014 metais, tačiau nesėkmingai.