Vaizdas Vilniuje keisis
„Vilniaus savivaldybė jau yra patvirtinusi darnaus judumo planą, kuriam taip pat pritarė ir Susisiekimo ministerija. Jame yra labai daug priemonių, pačių įvairiausių. Nekalbame vien apie dyzelinio transporto apribojimą arba siekimą jį likviduoti. Kiekviena priemonė bus svarstytina, buvo sprendžiama, kada bus parengti konkretūs planai“, – „DELFI diena“ sakė Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ laikinasis Analizės ir modeliavimo poskyrio vadovas Alvydas Karalius.
„Viena iš priemonių, kurią tikimės, kad parems Europos Sąungos fondai, tai yra kilpinio įvažiavimo Senamiesčio viduje įdiegimas. Tai reikštų, kad Senamiestyje, istorinėse miesto ribose, turėtų ne tik būti ženkliai sumažinama pati tarša, mes skaičiuojame, kad reikėtų kokius 3-4 kartus sumažinti taršą, bet ir pats srautas, vibracija, triukšmas, saugumas ir kiti dalykai kenčia. Programoje numatyti 3 etapai. Pirmas etapas – mes eliminuojame tranzitą. Tai yra ne tie automobiliai, kurie turi tikslų ar interesų Senamiestyje, bet tiesiog pravažiuoja, pasirinkdami patogesnį kelią, siekia sutaupyti laiko.
Tiek Senamiesčio gyventojų, verslo interesas kad tokių būtų kuo mažiau. Tikrai nereikėtų tranzitu važiuoti per labiausiai vertingą Senamiesčio teritoriją. Kita priemonių grupė – Senamiesčio ribose, bandytume diegti tam tikras atitinkamas intelektines transporto priemones, kad būtų nuskaitomi numeriai ir galėtume pagal atitinkamą standartą įvesti mokestį. Tai nebus griežtas ribojimas kaip tranzito nebuvimas, o tiesiog tie, kurie turėdami taršų automobilį norės važiuoti per Senamiestį, turės susimokėti. Trečias etapas turėtų vykti iki 2030 metų, nebent taryba priimtų anksčiau, kad taršūs automobiliai mažiau važinėtų miesto centre. Tai apimtų pilną zoną aplink Senamiestų, galbūt net iki Konstitucijos prospekto“, – sakė A.Karalius.
Žmonės nori, kad taršūs automobiliai nepatektų į miesto centrą
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir oro politikos grupės patarėjas Vidmantas Pumputis DELFI tikino, jog tokia praktika yra įprasta kitose šalyse.
„Tai yra įprasta kitų šalių praktiką. Jeigu pažiūrėtume į Vokietijos didmiesčius, Austrijos, Šveicarijos, jie riboja taršių automobilių patekimą į miestų Senamiesčius. Kiekviena šalis apsisprendžia, kokį modelį ji nori taikyti. Pavyzdžiui, ant stiklo klijuoti lipdukus, kad žmonės žinotų į kokią zoną gali įvažuoti, ar apmokestinti, bet modelis turi būti vieningas.
Vienas iš uždavinių – nustatyti aiškų ir suprantamą visoms pusėms taršos ribojimo modelį, kur būtų aišku ir vairuotojams, ir savivaldybėms. Manau, kad reikalingas ir visuomenės palaikymas. Kiek jaučiame iš vilniečių, yra daug palaikančių žmonių. Žmonės tikrai nori, kad taršūs automobiliai nepatektų į miesto centrą, kad jie mažiau terštų, o tos paskatos, kurios numatytos, duotų naudos gyventojams“, – DELFI kalbėjo V.Pumputis.
„Jeigu žiūrėtume bendrai į visas priemones, tai kaimo žmogaus tos visos svarstomos priemonės neigiamai nepaveiks. Kaip tik jam bus sudaroma galimybė pasikeisti į švaresnį automobilį, o jeigu jis nevažiuos iš savo kaimo, jį sėkmingai ir naudos. Kaime nėra tų problemų, problemos yra didmiesčiuose, kai yra daug taršių automobilių, kai yra sudaromi taršos debesys. Su tuo reikia kovoti“, – tikino V.Pumputis.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistas Paulius Žvirblis sakė, kad yra numatyta daug priemonių tam pasiekti.
„Balandžio mėnesį Vyriausybė patvirtino nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kurio tikslas yra mažinti oro teršalų išmatamą kiekį. Priemonių yra nemažai, jos suskirstytos pagal taršą ir atitinkamus sektorius. Tai transportui yra numatytos įvairios skatinamosios priemonės, pavyzdžiui, parama įsigyjant mažiau taršų automobilį, arba pasinaudojant darnaus judumo priemonėmis, akcentuojant būtent fizinius asmenis.
Taip pat viešojo transporto tęstinumas, transporto parko atnaujinimas. Taip pat yra ir kitų sektorių, kuriems yra numatytos priemonės, pavyzdžiui, žemės ūkis ir kiti sektoriai“, – laidoje „DELFI diena sakė P.Žvirblis.
DELFI primena, kad Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslas - apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą į aplinkos orą sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, kietųjų dalelių ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį, siekiant įgyvendinti Lietuvai iškeltus iki 2020 m. ir 2030 m. tikslus, taip pat siekiant valdyti iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.
Pernai liepą Aplinkos ministerijai pristačius nesuderintą su kitomis institucijomis pirminį Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą, kilo pasipiktinimas tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Premjeras S. Skvernelis projektą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas. Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika.
Pasak K. Navicko, planas turėjo būti geriau suderintas. Šių metų kovo 1 d. Aplinkos ministerija Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės. Kai bus patvirtintas, planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir gali būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra teigęs, kad vienkartinė kompensacija už taršaus automobilio atsisakymą siektų 1000 eurų. Taip pat gyventojų lauks finansinės paskatos kietojo kuro katilų modernizavimui ar keitimui atsinaujinančios energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis bei paskatos namų ūkiams, kurie jungiasi prie centrinės šildymo sistemos (CŠT) savivaldybių specialiuosiuose šilumos ūkio planuose numatytose CŠT zonose.