Su kokiais iššūkiais susidurs Kauno oro uostas? Kokios pertvarkos čia atliekamos rengiantis gerokai išaugsiančiam keleivių srautui?
Pasiliekama mėnesio atsarga
35 dienas, kai Vilniaus oro uostas aviacinės veiklos nevykdys, 14 iš 16 Lietuvos sostinėje veikiančių aviakompanijų perkels skrydžius į Kauno oro uostą. Net jei rekonstrukciją pavyks baigti anksčiau, pokyčių nebus, nes jau patvirtinti tvarkaraščiai.
Kauno oro uosto rekonstrukcijos darbus numatoma baigti iki birželio vidurio, palikta vieno mėnesio atsarga iki realaus perkėlimo.
Aviacijos saugumo zona bus bendra
Viena pagrindinių užduočių Kauno oro uosto rekonstrukcijos metu yra įrengti naują aviacijos saugumo zoną antrame keleivių terminalo aukšte. Ši zona bus skirta visiems keleiviams, įskaitant ir vykstančius į šalis, esančias už Šengeno zonos ribų.
Šiuo sprendimu atsisakyta ankstesnės dviejų atskirų – Šengeno ir ne Šengeno zonos šalių – aviacijos saugumo patikros postų koncepcijos.
Anot Kauno oro uosto direktoriaus Bruno Kasparo, naujoji patikros erdvė leis efektyviau valdyti patikros procedūras ir keleivių srautą.
„Keleivių terminalo pertvarkymo darbai gerokai pasistūmėję į priekį, planuojamas antras etapas, kurio metu bus jungiami patikros postai. Šis etapas pradedamas balandžio viduryje, kai atsiras laikinos konstrukcijos išvykimo terminalas, tarnausiantis keliaujantiems į Šengeno zonos šalis.
Dabartinis terminalas bus skirtas ne Šengeno zonos šalių keleiviams atvykti ir išvykti. Visas keleivių srautas judės per vieną aviacijos saugumo patikrą, o postas, kuris tarnavo tik Šengeno srautui, bus panaikintas. Turėsime vieną bendrą patikros postą, po kurio keleiviai pasiskirstys į atskirus Šengeno ir ne Šengeno išvykimo terminalus“, – pokyčius pristatė B. Kasparas.
Antras laikinas statinys Kauno oro uoste tuo laikotarpiu, kai Vilniaus oro uostas aviacinės veiklos nevykdys, bus skirtas keleiviams, atvykstantiems iš Šengeno zonos šalių.
Parduotuvės taps atviros ir pereinamos
Po rekonstrukcijos Kauno oro uoste pasikeis ir bemuičių parduotuvių veiklos organizavimas – įprastos uždaro tipo parduotuvės taps atviros ir pereinamos, padvigubės jų plotas, padidės prekių asortimentas. Vieną iš parduotuvių ketinama įrengti iš karto už aviacijos saugumo patikros zonos, o kita bus skirta ne Šengeno zonos šalių keleiviams.
Be to, žadama suformuoti penkias didesnes maitinimo erdves riboto ir neriboto patekimo zonose. Keleivių laukimo zonoje bus įrengta erdvė mažiesiems keliautojams, mamos ir vaiko kambarys, rūkomasis.
„Mums svarbiausia – pasirūpinti kokybišku keleivių aptarnavimu“, – pabrėžė B. Kasparas.
Oro uosto svečiams – naujas viešbutis
Bene labiausiai šiuo metu yra pasistūmėję naujo viešbučio statybos darbai. Jis pradės veikti birželį. Planuojama, kad viešbutyje bus 52 kambariai, kai kurie jų skirti šeimoms ir įrengiami su virtuvėlėmis. Naujame ekonominės klasės ne mažiau kaip 3 žvaigždučių viešbutyje galės gyventi 104 oro uosto svečiai.
„Dauguma Kauno oro uosto rekonstrukcijos darbų juda pagal planą, šiomis dienomis ketiname pasirašyti sutartį dėl dviejų laikinų tentinių terminalų statymo, sprendžiami visi perkėlimo klausimai, bendraujama su įvairiomis institucijomis: pasienio muitine, policija, greitąja medicinos pagalba ir kt. Aiškinamasi, kaip užtikrinti keleiviams patogų atvažiavimą į Karmėlavą, numatyta atnaujinti Taikos gatvės atkarpą nuo Pašlapių sankryžos iki oro uosto“, – sakė Kauno oro uosto direktorius.
Kovo pabaigoje bus pasirašyta sutartis dėl papildomos automobilių aikštelės įrengimo. Savo transportu į Kauno oro uostą atvykstantiems keleiviams atsiras 700 naujų vietų.
Netrukus „Kauno tiltai“ pradės perono rekonstrukciją – kelis mėnesius vietos gyventojai patirs šiokių tokių nepatogų, nes važinės sunkiasvorė technika.
Problemas sprendžia kartu
Kauno rajono savivaldybėje apsilankę Kauno oro uosto vadovai ne tik pristatė vykdomus bei planuojamus darbus, bet ir įvardijo iškilusias problemas: tartasi dėl prekybos licencijų, kelių infrastruktūros, išorinės reklamos rinkliavų, transporto srautų reguliavimo, greitosios medicinos pagalbos stoties darbo.
„Susitinkame ne pirmą kartą, vyksta labai konstruktyvūs pokalbiai, kartu sprendžiame iškilusias problemas dėl kelių, inžinerinių tinklų, apšvietimo, keleivių atvežimo ir išvežimo. Pastarasis klausimas itin opus, kadangi pradedama vykdyti kelio „Daugpilis–Kaunas“ rekonstrukcija. Ties Karmėlava jis susiaurės viena juosta, bus išardytas šaligatvis, tad reikia apmąstyti, kaip sureguliuoti automobilių ir pėsčiųjų srautus, kad nekiltų problemų keleiviams laiku atvykti į oro uostą“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Be to, Kauno rajono savivaldybė 35 dienų laikotarpiui planuoja įrengti laikinąjį greitosios medicinos pagalbos postą prie Karmėlavos ambulatorijos, nes manoma, kad dėl kelio rekonstrukcijos būtų sudėtinga į iškvietimą atvykti operatyviai.
Jis tvirtino, jog priimtas sprendimas vasarą laikinai paversti Karmėlavą pagrindiniais šalies oro vartais džiugina ir įpareigoja savivaldybę.
„Įpareigoja ne stebėti, o padėti užtikrinti perkelto oro uosto sėkmingą ir saugų darbą. Tai susiję su kelių priežiūra ir vykdoma rekonstrukcija, su prekyba. Mūsų nuostata tokia: į Lietuvą atskridęs keleivis neturi pajusti nepatogumų dėl paslaugų trūkumo. Atsiranda galimybė plėsti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, taip pat įrodyti, kad Vidurio Lietuvoje esantis Karmėlavos oro uostas gali būti ne tik krovinių, bet ir turizmo maršrutų vieta“, – įsitikinęs V. Makūnas.
Be to, anot mero, tai paspartina ir kitų problemų sprendimą: pietinės oro uosto dalies įsisavinimą ir jungčių su Kauno laisvąja ekonomine zona atsiradimą. „Visi klausimai darbiniai, jie išsprendžiami, kai vyrauja geranoriškumas. Esu įsitikinęs, kad problemas paversime galimybėmis“, – tvirtino meras.
Gavo „Global Aviation“ pasižadėjimą
Per susitikimą Kauno rajono savivaldybėje B. Kasparas pranešė viltingą žinią: Kauno oro uostas gavo pasirašytą ketinimų protokolą, kuriame Pietų Afrikoje registruota kompanija „Global Aviation“, užsiimanti orlaivių nuoma ir priežiūra, pasižadėjo kitų metų pavasarį pradėti angaro statybą pietinėje oro uosto dalyje.
„Lietuvoje turėjau išmokti kantrybės, bet dar daugiau jos prireikė bendraujant su afrikiečiais“, – šmaikštavo direktorius.
Jo žodžiais, atsižvelgiant į angaro, kuriame gali tilpti 4 lėktuvai, dydį (26 tūkst. kv. m), tai bus nemenka investicija. Projektas per kelerius artimiausius metus bus išplėtotas iki 150–200 darbo vietų lėktuvų mechanikams ir apie 700 darbo vietų aptarnaujančiam personalui, 20–30 Lietuvoje registruotų lėktuvų.
„Jei pilotų bus bandoma ieškoti visame pasaulyje, dirbti stiuardais ir stiuardesėmis bus kviečiami vietos gyventojai. Ketinimų protokolas yra labai svarbus Kauno oro uostui, nes, turėdamas tokį pasižadėjimą, jis gali investuoti į infrastruktūrą“, – sakė B.Kasparas.