Tikslas – zona be CO2

Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vėdėjas Martynas Matusevičius „Delfi“ pasakojo, kad kol kas ši idėja – tik svarstymai.

„Mūsų tikslas yra užkirsti galimybę tranzitui (senamiesčiu-red.), tai, tikriausiai, tie tranzitiniai, taršūs automobiliai, ir teršia senamiestį.

Iš pradžių, manome, kad pirmiausia turėtų atsirasti pačių taršiausių automobilių vengimo būdai, tai yra, galėtų būti pradėta taikyti rinkliava. Tai yra svarstymai.

Zona yra labai aiški, apibrėžta gatvėmis, kaip Šv. Gertrūdos gatvė, Gimnazijos, Birštono, Karaliaus Mindaugo g. Tai toje zonoje bus siekiama pasiekti tų tikslų, kaip zona be CO2“, – redakcijai komentavo M. Matusevičius.

Kaip jau anksčiau buvo minima žiniasklaidoje, tokius planus ketinama įgyvendinti jau kitąmet, o mokesčio išimtys liestų tik paties senamiesčio gyventojus.

Taip pat buvo užsimenama, kad mokesčio rinkimo sistema galėtų būti įrengta vienuolikoje vietų.

Kauno senamiestis

Imti pavyzdžio neskuba

Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas komentavo, kad sostinėje kol kas planų apmokestinti įvažiavimą į sostinės centrą nėra.

„Kol kas fiziškai imti ir pastatyti parkomatą, kai įvažiuojant į Senamiesčio teritoriją reikia susimokėti rinkliavą, tokių minčių nėra“, – sakė jis.

Savivaldybės atstovas pridūrė, jog 2020 metų vasarą Vilnius pirmasis Lietuvoje Senamiestyje sumažino tranzitu judančio transporto eismą įvesdamas kilpinį eismą.

„Prieš kilpinio eismo įvedimą Vilniaus Senamiestyje tranzitinis transportas rytinio piko metu sudarė 49 proc., vakarinio piko metu apie 42 proc.

Atlikus eismo organizavimo pertvarkymus buvo stebima situacija, atlikti tam tikri eismo organizavimo tobulinimai, vyko bendravimas su gyventojais, verslo įmonėmis – visa tai buvo reikalinga siekiant kuo sklandžiau pasirengti antrajam kilpinio eismo organizavimo etapui.

Rezultatai parodė, kad rytinio piko metu (2020 m. rugsėjį-spalį) tranzitas sudarė 10 proc., vakarinio piko metu – 8 proc.

Tranzitas didžiąja dalimi formavosi dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo. Vien per spalio mėnesį vaizdo kameros užfiksavo apie 7 tūkst. kelių eismo taisyklių pažeidimų per mėnesį. Verta pažymėti, kad statistikai įtakos turėjo ir pandemija, dėl kurios kelionių mastas sumažėjo“, – teigė jis.

Pasak atstovo, kaip viena iš kontrolės priemonių kilpinio eismo saugumui užtikrinimui – planas įrengti kontrolės sistemą, kuri padės užtikrinti dar sklandesnę eismo kontrolę ir apriboti taršių transporto priemonių patekimą į Senamiesčio zoną.

„Yra mintis, kad bus atsižvelgiama į transporto taršą, bet šiuo metu yra vykdoma viešųjų pirkimų procedūra, todėl kamerų parametrai nėra žinomi.

Bet kuriuo atveju, tai bus kameros, kurios užtikrins kontrolę, o ne rinks rinkliavą“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (84)