Antiledodara (De-icing/Anti-icing) orlaiviams dažniausiai atliekama esant nepalankioms oro sąlygoms, ant orlaivio paviršiaus susidarius ledo ir sniego sankaupoms, kurios gali daryti įtaką skrydžio saugai. Dėl susidariusio ledo ir sniego ant orlaivio, pablogėja jo aerodinaminės savybės, todėl kilimo metu orlaivis gali tiesiog neatsiplėšti nuo žemės arba kristi.
„Tam, kad orlaivis galėtų saugiai skristi, jo paviršius turi būti švarus. Antiledodaros metu, kuomet orlaivis nupurškiamas nuo 60 iki 80 laipsnių įkaitintu specialiu skysčiu, pašalinamas ledas, sniegas ir kitos sankaupos. Vaizdą, kai aukštu slėgiu nupurškiamas orlaivis, pro orlaivio langą tikriausiai yra matę daugelis keleivių“, – pasakojo moderniausią įrangą įsigijusios bendrovės „Litcargus“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Priklausomai nuo oro sąlygų, ant orlaivio gali susidaryti tik plonas sluoksnis šerkšno arba net kelios tonos ledo bei sniego, kuris turi būti pašalintas per kuo trumpesnį laiką prieš orlaivio skrydį.
Orlaiviams antiledodara paprastai atliekama žiemos metu, tačiau yra pasitaikę atvejų, kai ją teko atlikti ir gegužės mėnesį, esant +15 laipsnių temperatūrai, prasidėjus staigiai ledo krušai.
Kiekiai
Naujoji įranga leidžia efektyviau aptarnauti orlaivius. Progresyvesnės hidraulinės ir apsauginių daviklių turinčios sistemos užtikrina orlaivio saugą. Ant „Volvo“ bazės pagaminto nuledinimo automobilio mechanizmai kompiuterių pagalba valdomi tiksliau. Antiledodaros automobilio darbinis aukštis siekia 14 metrų, tai leidžia aptarnauti didesnius orlaivius.
Be to, antiledodaros automobilis yra draugiškesnis gamtai, nes sunaudoja mažiau kuro bei nuledinimo skysčio, darbas atliekamas greičiau, nei naudojant senosios kartos mašinas.
Antiledodaros automobilį valdo vairuotojas ir nuledinimą atliekantis operatorius, kuris nuledinimo skystį ant orlaivio iš abiejų pusių turi padengti vienodai. Tik apmokyti ir sertifikuoti darbuotojai gali atlikti šį procesą.
Įdomu tai, kad, priklausomai nuo orlaivio dydžio ir oro sąlygų, sunaudojama nuo kelių šimtų litrų iki 5–6 tonų nuledinimo skysčio, kuris laikomas specialiuose konteineriuose. Antiledodaros automobilis prie orlaivio išvažiuoja prisipildęs 6000 litrų nuledinimo ir antiledodaros skysčių, kurie yra oranžinės ir žalios spalvos.
„Antiledodaros skystis veikia prevenciškai – sugeria drėgmę ir neleidžia vėl susidaryti ledui, kol orlaivis pakils esant nepalankioms oro sąlygoms“, – pasakojo „Litcargus“ Orlaivių antžeminio aptarnavimo skyriaus vadovas Darius Vinciūnas.
Pagal aviakompanijų reikalavimus, antiledodara turėtų būti atliekama per penkiolika minučių, esant itin prastoms oro sąlygoms, pavyzdžiui, dideliam snygiui, laikas gali ilgėti. Pasak S. Batavičiaus, skaičiavimai rodo, kad reakcija į orlaivio pilotų užklausas atlikti procedūrą vidutiniškai sutrumpėjo iki 10 minučių.
Dėl technologinio pažangumo naujoji mašina greičiau pašildo skystį, o tai sutrumpina pasiruošimo laiką ir pagreitina nuledinimo procesą, todėl orlaivis gali greičiau išskristi.
„Todėl, trumpinant orlaivio stovėjimą oro uoste, mažinami aviakompanijos kaštai, nes net ir esant nepalankioms oro sąlygoms, orlaivis gali greičiau išskristi, rečiau vėluoti. Tai ypač aktualu keleiviams, kurie keliauja jungiamaisiais skrydžiais. Orlaiviui pavėlavus, keleivis negali persėsti į kitą skrydį, o aviakompanija turi kompensuoti nuostolius dėl prarasto bilieto bei neplanuotos keleivio nakvynės“, – pasakojo S. Batavičius.
Kauno oro uoste bendrovė „Litcargus“ kasdien aptarnauja ir paruošia skrydžiui vidutiniškai 10–12 orlaivių.
Naujos kartos nuledinimo mašiną bendrovė naudoja ir Vilniuje. Tokių mašinų Lietuvoje yra dvi.