Savivaldybės atstovai tikino viską darę dėl eismo saugumo, bet tokia vietos valdininkų savivalė sulaukė kritikos – specialistų įsitikinimu, šalies keliuose ženklinimo, nenumatyto Kelių eismo taisyklėse, neturėtų būti.
Susisiekimo ministerija reikalavo kelis šimtus rombų panaikinti, bet Kauno valdininkai įsitikinę, kad tai daryti nėra reikalo, nes nestandartinis sprendimas pasiteisino.
„Skaičiavome 200 perėjų, kurios jau yra paženklintos, įvykusius eismo įvykius ir matome, kad lyginant su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu eismo įvykių skaičius sumažėjo beveik 40 proc. Turiu omenyje eismo įvykius, kurių metu pėsčiųjų perėjose buvo „užvažiuota“ ant pėsčiojo“, – sako Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Kauno savivaldybė Susisiekimo ministerijai siūlo tokį ženklinimą ne kaip privalomą, o papildomą įtraukti į Kelių eismo taisykles.
Susisiekimo ministerijos atstovo Vidmanto Pumpučio teigimu, buvo kreiptasi ir į tarptautines organizacijas dėl tokio simbolio naudojimo, sulaukta neigiamos Jungtinių Tautų atstovų nuomonės.
Vadinamieji rombai iki pėsčiųjų perėjos įrengti 15 ir 30 metrų atstumu. Didžiausias skaičius rodo automobilio važiuojančio 50 km per valandą greičiu stabdymo kelią. Jei automobilis važiuoja per rombus nemažindamas greičio – įžengti į perėją nesaugu.
Tokį ženklinimą Kauno valdžia sako pasirinkusi neatsitiktinai, esą sprendimas priimtas remiantis užsienio šalių patirtimi. Rombo simbolis kaip įspėjamasis ženklas naudojamas JAV, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, kitose šalyse.