Krovinių uosto vieta iš pradžių, anot miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjo Sauliaus Lukošiaus, buvo numatyta arčiau Kauno hidroelektrinės, Petrašiūnuose. Bet paaiškėjus, jog ten privačias žemes uosto teritorijai tektų išpirkinėti iš savininkų bei iškirsti dalį pakrantės medžių, pasirinktas mažiau problemų kelsiantis Marvelės variantas.
Jam taikyta ir galimybių studija tikintis, kad iš uosto ar į jį kasmet keliaus vis didesni krovinių srautai, kol 2020 metais jų bus milijonas tonų per metus. Tiesa, pastarojo rodiklio patikimumu suabejojo kai kurie šalies stambiųjų verslo įmonių atstovai.
"Achemos" atstovų teigimu, iš galimybių studijos reikia išbraukti trąšų pervežimo Nemunu upių baržomis paslaugą. Trąšų gamintojai, išsiaiškinę, kiek tai kainuotų, renkasi kitos rūšies transportą savo produkcijai gabenti. Į maršrutą įtraukus upių transportą, trąšų transportavimas stipriai pabrangsta. Be to, tokio trąšų gabenimo trukmė priklauso ir nuo oro sąlygų.
Upių uosto statyba Kaune lieka suinteresuoti kelių tiesėjai bei keliams ar statiniams tinkamų birių medžiagų gabentojai. Aplinkosaugos specialistų teigimu, Kauno upių uostui parinkta tinkama vieta, tačiau rengiant detalųjį uosto sklypo planą būtina ištirti šio objekto poveikį aplinkai.
Kaip numatyta, uosto krantinę įrengs Vandens kelių direkcija, panaudodama dalį valstybės lėšų iš Nemuno kelio sutvarkymui skirtų daugiau nei 20 mln. litų bei galimą Europos Sąjungos fondų paramą.Vėliau verslininkams bus pasiūlyta dalyvauti uosto operatoriaus konkurse.