„Šio kelio rekonstrukcija – vienas didžiausių mūsų prioritetų, todėl spartiname darbus kiek tik leidžia galimybės. Baigę rekonstrukciją Utenos mieste, sparčiai judame pirmyn atkarpoje nuo Molėtų iki Utenos, čia darbai bus baigti dar iki metų pabaigos. Stengiamės, kad ši strateginė jungtis tarp sostinės ir šiaurės rytų Lietuvos kuo greičiau taptų modernia, saugia ir patogia susisiekimo arterija“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Rekonstruoto Vilnius–Utena kelio ruože (nuo 93,7 iki 95,6 km) Utenos mieste atnaujintos dvi eismo juostos, paklota nauja asfalto danga, sutvarkytos, atnaujintos ar naujai įrengtos nuovažos, rekonstruotos sankryžos, įrengta autobusų sustojimo aikštelė su peronu, atlikti kiti eismo saugai užtikrinti reikalingi darbai. Rekonstruotoje gatvėje ir sankryžose įrengtas apšvietimas.
Kupiškio gatvės su J. Basanavičiaus gatve ir Kupiškio g. su Molėtų gatve sankryžos rekonstruotos į žiedines. Rekonstruojant sankryžas, tuo pačiu sutvarkytos kelių Utena–Pakalniai–Alanta, Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir Kupiškis–Utena atkarpos.
Taip pat pėstiesiems ir dviračių vairuotojams kairėje gatvės pusėje iki J. Basanavičiaus gatvės įrengtas pėsčiųjų–dviračių takas. Dešinėje Kupiškio gatvės pusėje nuo sankryžos su Molėtų gatve iki J. Basanavičiaus gatvės ir žiedinių sankryžų zonose įrengti šaligatviai.
Visus šiuos darbus atliko „Via Lietuva“ viešąjį darbų konkursą laimėjusi AB „HISK“, darbų vertė – beveik 7 mln. Eur su PVM.
Intensyvūs darbai vyksta ir 30 km ruože nuo Molėtų iki Utenos. Visa senoji betono plokščių danga jau pašalinta, intensyviai klojamas nauja asfaltas, tvarkomos šalikelės, įrengiamos nuovažos, vandens drenažo sistemos.
Molėtai-Utena rekonstrukcijos metu suplanuota kapitaliai sutvarkyti dvi eismo juostas, įrengti autobusų sustojimo aikšteles su paviljonais, pėsčiųjų takus ir apšvietimą. Šioje kelio atkarpoje taip pat numatyta įrengti ir nuo gyvūnų migracijos apsaugančias tinklo tvoras bei horizontalius barjerus, kurie padėtų sumažinti eismo įvykių skaičių gyvūnų migracijos metu. Atsižvelgus į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus, atlikus transporto srautų modeliavimą, kapitaliai remontuojamame ruože ties sankryžomis numatyta įrengti papildomas kairiojo posūkio juostas.
„Vilnius-Utena yra ypatingai svarbi jungtis tarp sostinės, Utenos ir kitų šalies šiaurės-rytų regiono miestų, suprasdami, šio projekto reikšmę ir saugios, patogios susisiekimo jungties poreikį vietiniams gyventojams bei tranzitinio verslo atstovams, šiam projektui skiriame individualų dėmesį. Atsakingas ir kruopštus planavimas duoda rezultatus: darbai Utenos mieste baigti, o likusią Utenos plento atkarpą, kurioje šiuo metu vyksta darbai, baigsime vos po 10-ies mėnesių nuo jų pradžios, dar šį gruodį“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Likusio dar nesutvarkyto kelio Vilnius-Utena ilgis yra 42,8 km. Šios dalies atnaujinimo projektas susideda iš 5 atskirų ruožų. Vasaros pabaigoje „Via Lietuva“ paskelbė viešuosius konkursus rekonstrukcijos darbams atlikti
dviem atkarpoms, bendrai siekiančioms beveik 18 km (nuo Nemenčinėlės iki Dasionių), šis konkursas bus baigtas ir rangovas atkarpų atnaujinimui bus aiškus dar iki šio mėnesio pabaigos. Likusių trijų ruožų, kurių bendras ilgis apie 25 km darbų atlikimo viešieji konkursai bus skelbiami artimiausiu metu. Dalis tikslinių lėšų šių atkarpų rekonstrukcijai kitų metų biudžeto projekte jau numatytos. Sėkmingas visų darbų įgyvendinimas priklausys nuo galutinio patvirtinto kitų metų Kelių plėtros ir priežiūros programos biudžeto, kurį naujai išrinkti Seimo nariai tvirtinti turėtų š. m. pabaigoje.
Kelias Vilnius–Utena pastatytas 1979-1985 metais bei yra vienintelis iš betono plokščių sudarytas kelias Lietuvoje. Šis magistralinis kelias yra viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, vedančių iš šalies sostinės į aplinkines savivaldybes.. Magistralinio kelio Vilnius-Utena tranzitinio eismo dalyviams yra taikomas kelių naudotojo mokestis, už kurį surinktos lėšos keliauja į bendrą Valstybės biudžetą.