Anot Vitalijaus Andrejevo, ministerijos atlikto audito ataskaitoje nurodyti kaltinimai Kelių direkcijai yra nepagrįsti.
„Kelis metus trunka klaidingi, nepagrįsti kaltinimai dėl lėšų nepanaudojimo, kas iš esmės ir yra atspindėta audito išvadose (...) Su Susisiekimo ministerijos audito išvadomis nesutinkame ir nesutiksime, nes skaičiai rodo ką kita“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Andrejevas.
Jis nurodė, kad 2017-2019 metais panaudota netgi daugiau KPPP lėšų nei numatyta.
„Mes turime per tris metus surinkę 1,437 mlrd. eurų. Priimant biudžeto įstatymus, kiekvienų metų gruodį Seimas sprendžia, kiek lėšų bus panaudota kitoms reikmėms. Per tuos tris metus kitoms (valstybės – BNS) reikmėms buvo paimti beveik 109 mln. eurų ir iš viso galėjome naudoti 1,328 mlrd. eurų“, – pasakoja jis.
Anot V. Andrejevo, direkcija per tą laiką panaudojo net daugiau lėšų – 1,363 mlrd. eurų.
„Daugiau panaudojome, nes 2016 metais liko nepanaudotų lėšų. Tvirtai pareiškiu, neklaidinant visuomenės, kad panaudojome visas lėšas, kiek buvo surinkta ir papildomai 35,5 mln. eurų panaudojome to, kas buvo nepanaudota 2016 metais“, – sakė jis.
„Kelių direkcija tikrai veikia efektyviai, nors tobulinti sistemą reikia. Dirbame su tam tikrais instrumentais, kurie yra daugiau nei 15 metų senumo, turiu omenyje programinę įrangą. Mes esame išsikėlę tikslus, nuo kada turėsime tam tikrus automatizuotus procesus, galėsime sklandžiau įvykdyti biudžetus ir taip toliau“, – kalbėjo V. Andrejevas.
Susisiekimo ministerija ketvirtadienį paskelbtose audito išvadose teigia, kad KPPP ir ES lėšos nėra efektyviai įsisavinamos, nebus įgyvendinta Vyriausybės programa ir gali likti maždaug 200 km neišasfaltuotų žvyrkelių atkarpų visoje šalyje.
Anot ministerijos, projektų vėlavimo priežastys kasmet kartojasi, o lėšų panaudojimas nepakankamas. Kelių direkcija esą nevaldo projektų įgyvendinimo rizikų.