Kaip „Delfi“ informavo direkcijos tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas, valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 metų strategines gaires šiuo metu yra atnaujinamos.
„2021 metais valstybinės reikšmės kelių tinkle didesnį dėmesį planuojama skirti saugaus eismo infrastruktūros (žiedinių sankryžų, modernių pėsčiųjų perėjų, pėsčiųjų ir dviračių takų ir pan.) įrengimui ir tiltų remontams, rekonstravimo darbams.
Bus vykdomi paprastojo remonto darbai, atliekamas apšvietimo modernizavimas, atnaujinamas ženklinimas, asfaltuojami žvyrkeliai, įgyvendinamai kiti kelių priežiūros ir plėtros projektai“, – pasakojo jis.
Svarbesni darbai
S. Jansonas išvardijo kelis šiais metais numatytus svarbesnius rangos darbus valstybinės reikšmės keliuose.
„Pagal praėjusiais metais sudarytas sutartis bus tęsiami darbai magistralėje nuo Vilniaus iki Kauno. Atskiruose kelio Vilniaus–Kaunas ruožuose rekonstravimo darbai visiškai baigti, tačiau visas projektas bus galutinai įgyvendintas šių metų rugsėjį. Pagrindinis rekonstravimo darbų, vykdomų minėtame ruože, tikslas – užtikrinti eismo saugos reikalavimus, tokio intensyvumo keliams atitinkančias sąlygas.
Tik užtikrinus reikiamus saugos ir techninius reikalavimus ir kai kelias atitiks automagistralei taikomus reikalavimus, juo bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą.
Įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda projektą ruože nuo Vilniaus iki Kauno keičiami metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengiamos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Taip pat rekonstruojamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengiami pėsčiųjų takai ir perėjos skirtingame lygyje, montuojamos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, įrengiamas apšvietimas, atliekami kiti darbai“, – sakė jis.
Taip pat rugsėjo mėnesį minėtame kelyje ties Kaunu bus pabaigta naujo tilto per Nerį statyba ir pastatytas viadukas per Jonavos gatvę (rekonstravimo projektas nuo 99,29 iki 100,47 km).
„Toliau už Kauno bus tęsiami darbai pagal projektą „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimas“. Įgyvendinus šį projektą bus panaikinta viena pavojingiausių sankryžų (Giraitės) valstybinės reikšmės kelių tinkle.
Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo Kauno link Klaipėdos, gerinant kelio dangos būklę ir kad būtų užtikrinti kokybiniai kelio dangos rodikliai tokio tipo keliams, tam tikruose ruožuose bus atliekami paprastojo kelio remonto darbai“, – sakė S. Jansonas.
Direkcijos atstovas nurodė ir vieną iš didesnių, unikalų projektą.
„2021 metų rudenį numatyta įgyvendinti sutartį su rangovu dėl Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4707 Grigiškės–Lentvaris–Dobrovolė 4,95 km naujos statybos. Po rekonstrukcijos miestą, padalintą į dvi dalis, jungs tunelis – susisiekimas taps daug patogesnis tiek Lentvario gyventojams, kasdien vykstantiems į darbus, mokyklas, darželius, apsipirkti ar kitur, tiek keliaujantiems į Vilnių ar Trakus“, – nurodoma jo komentare.
Projektavimo darbai
Artimiausiu metu direkcija skelbs pirkimą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,50 iki 39,20 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimo (kartu su alternatyvių priešprojektinių sprendinių parinkimu ir parengimu) ir projekto vykdymo priežiūros paslaugai įsigyti.
„Tai bus vykdoma 2021–2022 metais. Po to, bus vykdomi rangos darbai“, – sakė S. Jansonas.
„2021 metais bus tęsiamas kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km projektavimas, planuojama pabaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Taip pat rengiami minėto kelio ruožo rekonstravimo techniniai projektai, atliekamas ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Planuojama žemės paėmimo procedūras ir likusio ruožo projektavimą baigti iki 2022 metų ir tais pačiais metais pradėti rangos darbus.
Šiemet ketinama pradėti rengti priešprojektinius sprendinius kitai „Via Baltica“ daliai, t. y. nuo Kauno iki Latvijos sienos (valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožai)“, – dar pridūrė jis.
Lietuvos automobilių kelių direkcija valdo 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Planuojant keliones patariama pasinaudoti informacija svetainėje eismoinfo.lt.