Kelių ženklai kenčia nuo vandalų

Lietuvos keliuose siaučiantis karas pasireiškia ne tik kasdienėmis avarijomis ir nemažėjančiu žuvusiųjų skaičiumi. Atidžiau pasidairęs po šalies magistrales dažnai pastebėsi suniokotus, į priešingą pusę persuktus ar dažais ištepliotus kelio ženklus. O užsukęs į studentų bendrabutį pamatai, kad ne vieno kambario duris „puošia“ ženklai „stop“, „plyta“ ar „autobusų stotelė“.

Visi panašūs „trofėjai“ dingsta iš gatvių ir kelių, ženklai neretai užkliūva ir įkaušusiems piliečiams. Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pripažįsta, kad pagrindinės bėdos, su kuriomis susiduriama rūpinantis kelio ženklais, yra vandalizmas, gadinimas, vagystės. Nors įprastai ženklai laiko 10 ar daugiau metų, apie trečdalį jų tenka keisti gerokai anksčiau.

„Ženklai keičiami dėl pasibaigusio eksploatavimo termino ar pasikeitusio eismo organizavimo. Tačiau dažnai jie būna ir sugadinami, pavagiami ar nukenčia per avarijas. Ženklų saugumas priklauso ne nuo to, koks yra ženklas, o nuo vietos, kurioje jis stovi. Ženklai niokojami ten, kur daug pėsčiųjų, netoli jaunimo susibūrimo vietų, esantys pakeliui iš klubų ar mokyklos“, – sakė Automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas.

Tačiau kokiose Lietuvos vietovėse gyvena aršiausi kelių vandalai, direkcija duomenų neturi. Vienas ženklas kartu su įrengimu kainuoja apie 400 litų. Už ženklų sugadinimą administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda iki 1000 litų. Iš viso Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose sustatyta apie 115 tūkst. ženklų, o ilgiausioje šalies magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra apie 2800 ženklų.

Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl kelių apsaugos nuo miško žvėrių. Autostradoje Vilnius–Panevėžys iškilusios tvoros tik miškinguose ruožuose, račiau šį rudenį įvyko ne viena skaudi nelaimė ir tose kelio atkarpose, kurios driekiasi per laukymę, kur nematyti nei įspėjamųjų ženklų, nei aptvarų. Kyla klausimas: kas sprendžia, kurioje vietoje reikia bijoti į kelią išbėgusio briedžio, o kurioje – ne?

H.Jurkuvėno teigimu, siūlymus, kur statyti ženklus, gali teikti visi: kelininkai, policija, miškininkai, aplinkosaugininkai, savivaldybių atstovai ar eiliniai gyventojai. O kelių direkcija savo ruožtu sprendžia atsižvelgdama į turimą informaciją, finansines galimybes bei kelio savininko ir policijos pozicijų suderinimą.