Pasak V. Žulkaus, dabartinis rektorius Eimutis Juzeliūnas, pats būdamas mokslininkas, mato, kad povandeninėje archeologijoje yra padarytas nemažas įdirbis. KU padalinių, fakultetų, institutų darbą vertinusi tarptautinė komisija pabrėžė, kad KU šioje srityje turi nemažų pasiekimų.
Ne paslaptis, kad povandeniniai tyrimai yra susiję su tam tikrais sunkumais, nes reikia laivų, įrangos, su ja galinčių dirbti žmonių ir, be abejo, nemažai pinigų. Pasak profesoriaus, kai įgyvendinami projektai, šitie darbai sekasi gerai, kai jų nėra, ką nors daugiau nuveikti šioje srityje gana sunku. Projektus KU rengia, tačiau ne kiekvienam jų pavyksta gauti finansavimą.
Šiemet joks projektas nebuvo įgyvendinamas, tačiau KU povandeniniai archeologai plaukiojo, šiek tiek apžiūrėjo kelis jiems žinomus ir nežinomus laivus. Toliau buvo tyrinėjamas prieš 11 tūkstančių metų užlieto miško ties Juodkrante plotas. Sensacingų atradimų šiemet neįvyko. Buvo dirbamas juodas kasdienis darbas. „Kai ieškai, ką nors vis tiek atrandi“, - juokavo profesorius.
Kitais metais KU planuoja gauti užsakymą iš Kultūros paveldo departamento. Reikės nustatyti palyginti neseniai atrastų laivų, kurie dar nebuvo apžiūrėti, vertę.
Detektyvinė istorija
2008 m. kaimynai estai paskelbė, kad po vandeniu atrado Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ liekanas. Profesorius V. Žulkus susisiekė su Estijos jūrų muziejaus darbuotojais, kurie sonaru tyrinėjo jūros dugną, pradėjo susirašinėti. 2009 m. buvo surengta ekspedicija į Estiją. Palankiai susiklosčius aplinkybėms KU povandeniniai archeologai turėjo galimybe 2-3 paras naudotis Lietuvos karinių jūrų pajėgų karo laivu „Jotvingis“, tuo metu kaip tik buvusiu Estijos vandenyse. Taigi atsirado galimybė naudojant KU sonarą dar kartą atlikti žvalgomuosius darbus. Dirbama buvo kartu su estais, ekspedicijoje dalyvavo ir svečias iš Čikagos Jonas Nekus, pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Adomo Daugirdo anūkas.
Prieš prasidedant tyriamiesiems darbams, profesorius gavo laišką iš kolegos esto, kuris atsiprašė už įvykusią klaidą. Peržiūrėjus sonaro nuotraukas, paaiškėjo, kad estų radinys nėra laivas „Prezidentas Smetona“, o tik kažkoks nuskendęs prekybinis laivas.
„Mūsų ekspedicija pagal estų nurodytas koordinates bandė ieškoti kito objekto, tikrojo laivo „Prezidentas Smetona“. Ir mes atradome kažką panašaus į laivą, darėme prielaidą, kad gal tai ir yra „Prezidentas Smetona“. Po poros mėnesio Estijos karinių jūrų pajėgų specialus laivas, tyrinėjęs jūros dugną, atsiuntė mums kokybiškas tos vietos nuotraukas. Įsitikinom, kad ten nėra nuskendusio laivo, tai tik keistos dugno deformacijos. Tuo viskas ir baigėsi“, - pasakojo profesorius.
2010 m. estai įteikė Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, Lietuvos jūrų muziejui ir KU sonarines laivo, kuris profesoriaus V. Žulkaus įsitikinimu, 90 proc. yra „Prezidentas Smetona“, nuotraukas. Estai surado tą laivą šiek tiek toliau, kur ieškojo laivas „Jotvingis“, toje vietoje, kur karo laivas negalėjo ieškoti.
Sulyginus tas sonaro nuotraukas su „Pezidento Smetonos“ modeliu, esančiu karinių jūrų pajėgų štabe, su žinomais brėžiniais, didelė tikimybė, kad ten jis.
„Manau, jau galime pasakyti: „Taip, mes žinome, kur yra laivas „Prezidentas Smetona“, - sakė V. Žulkus.
Rengiamasi dar vienai ekspedicijai
KU parengė projektą „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona ir kiti nepriklausomos Lietuvos laivai, nuskendę Estijos vandenyse"“ Ketinama teikti paraišką Lietuvos šimtmečio minėjimo fondui ir tikimasi gauti lėšų projektui įgyvendinti.
Gautas žodinis Lietuvos karinių jūrų pajėgų, Lietuvos kariuomenės vado pritarimas, tikimasi ir Lietuvos krašto apsaugos ministro pritarimo surengti dar vieną ekspediciją. Šiuo metu dar tevaikšto raštai.
„Jeigu bus finansavimas, kitų metų rudenį vyksime į Estijos vandenis toliau tyrinėti laivo
„Prezidentas Smetona“. Jis guli apie 80 metrų gylyje. Mes nardydami su suspaustu oru jo nepasiekiame. Jeigu projektas bus įgyvendinamas, tikimės pasinaudoti Karinių jūrų pajėgų specialia įranga, galinčia filmuoti ir fotografuoti objektus, esančius po vandeniu dideliame gylyje. Galbūt tada pavyktų identifikuoti ir turėti vaizdus“, - pasakojo KU profesorius.
Nuskendo kaip SRSR laivas „Koral“
Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo statytas 1917 metais Vokietijoje. Lietuva buvusį vokiečių minų tralerį nupirko 1927 metais ir pavadino „Prezidentu Smetona“. Iš pradžių jis tarnavo kaip pakrančių apsaugos laivas. Jo uždavinys buvo saugoti pakrantes, gaudyti kontrabandininkus ir pan. Laivo kapitonas buvo Adomas Daugirdas, kuris prasidėjus sovietų okupacijai iškeliavo į Kanadą ir visą laiką ten gyveno.
1935 metais, kai buvo įkurtos nepriklausomos Lietuvos karinės jūrų pajėgos, laivas „Prezidentas Smetona“ tapo pagrindiniu ir vieninteliu didesniu karo laivu. Suprantama, jis buvo atitinkamai apginkluotas.
1940 metais birželio vidurį Šventosios uostą, kuriame stovėjo „Prezidentas Smetona“ užblokavo sovietų laivai, laivas ir uostas buvo užgrobti. Po kelių dienų ant laivo pavadinime neliko žodžio Smetona, jis tapo tik „Prezidentu“, o dar po kelių dienų buvo pervadintas „Pirmūnu“. Laivas buvo perduotas SSRS kariuomenės vadovybei kaip pasienio laivas, 1941 metais - kariuomenei. Iš pradžių buvo pavadintas „Zadornyj“, o nuo 1941 sausio pervadintas „Koralu“. Būtent kaip minų traleris „Koral“ laivas ir nuskendo 1945 metų sausį - Suomių įlankoje užšoko ant minos. Kiti istoriniai šaltiniai teigia, kad jis buvo torpeduotas vokiečių povandeninio laivo.
Kiti nuskendę laivai
Be to, Estijos vandenyse labai netoli tos vietos, kurioje, kaip manoma, nuskendo laivas „Prezidentas Smetona“, apie 23-24 jūrmylės nuo Talino, tokiu pat atstumu yra Lietuvos prekybinių laivų liekanų.
1939 metais užšokęs ant uolų audros metu nuskendo Lietuvos krovininis garlaivis „Panevėžys“. Greičiausiai jis nuskendo todėl, kad jam vadovavo ne kapitonas, o žemesnio rango laivavedys.
Kapitonas Marcinkus atsisakė plaukti, nes baiminosi NKVD persekiojimo. Laivas plaukė į tuometinį Leningradą (dabar Sankt Peterburgas). Iš jo su druskos kroviniu turėjo plaukti į Stokholmą (Švedija).
Jie nuskendo 1941 metų rugpjūtį, irgi jau plaukiodami su sovietų vėliava. Tiek vieno, tiek kito laivo įguloje dar buvo lietuvių jūreivių. „Utena“ gabeno automobilius ir sunkvežimius, nuskendo užšokusi ant minos. „Kretinga“ turėjo kitokį krovinį - joje buvo sukrauti kumpiai, dešros, rusiška degtinė. Ji plaukė iš Kronštadto, turėjo aprūpinti rusų kreiserį. Šis laivas nuskendo kitą dieną, po to, kai katastrofą patyrė „Utena“. Vienose šaltiniuose rašoma, kad „Kretinga“ neįstengė išplaukti iš minų lauko, kituose - kad vokiečių lėktuvas numetė bombą.
Taigi turime net keturis Estijos vandenyse nuskendusius nepriklausomos Lietuvos laivus. Pasak profesoriaus V. Žulkaus, žinoma, kur guli „Utena“ ir „Kretinga“, „Panevėžys“ ir, ko gero, net „Prezidentas Smetona“.
Skenduoliai iškelti nebus
Minėtos ekspedicijos tikslas - identifikuoti tuos 4 laivus. Jie bus apžiūrėti, nufotografuoti, nufilmuoti. Apie būsimą ekspediciją ir minėtus keturis laivus ketinama sukurti filmą lietuvių ir anglų kalbomis. „Jūs man paskambinkite kitų metų vėlyvą rudenį. Tada galbūt turėsime gerų naujienų, pasakysime ką nors gražaus ir įdomaus, galbūt net nuotraukas pateiksime. Vyksta realus pasiruošimas ekspedicijai, susirašinėjimas.
Turime ir Kanados lietuvių bendruomenės pritarimą, nes kapitonas A. Daugirdas ten daug metų gyveno iki pat mirties. Susidomėjimas yra nemažas. Juo labiau kad Lietuvos šimtmečio proga labai tiktų tokia ekspedicija. Be to, 1935 metais buvo įkurtos Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Mūsų laivų istorija nėra dažnai prisimenama. Deja, neturime nė vieno savo seno laivo, tik nuotraukas, paveikslėlius.
„Nebesu mokinukas, tad mano svajonės realesnės. Net nesvajoju, kad būtų galima iškelti vieną kurį nors iš tų nuskendusių laivų. Vienas dalykas, tai būtų labai sudėtinga ir brangu. O juos išsaugoti, konservuoti ir pan. būtų dar sudėtingiau ir dar brangiau. Tik nedaugelis labai turtingų valstybių ryžtasi tokioms akcijoms. Ekspedicijos metu dirbsime kartu su estais, su jų kultūros paveldo apsaugos institucijų atstovais. Jeigu rasime savo laivus, apžiūrėsime, identifikuosime, paprašysime estų, kad jie paskelbtų juos povandeniniu kultūros paveldu ir atitinkamai saugotų“, - sakė V. Žulkus.