Kiek tai kainuoja? Beveik pusė nekilnojamojo turto, per kurį eis „Rail Baltica“ Latvijoje, dar neišpirkta

Iki šio rudens Latvija išleido apie 27,6 mln. eurų išperkant nekilnojamojo turto objektus, per kuriuos eis „Rail Baltica“ geležinkelio linija, tačiau kiek dar reikės lėšų, už šį projektą atsakinga bendrovė nežino. Šiuo metu dar neišpirkta yra 45 proc. nekilnojamojo turto objektų, kurių žemėje bus vykdomos geležinkelio statybos. Tarp išpirkto turto yra žemės sklypų ir pastatų, gyvenamųjų namų bei inžinerinių statinių. Tačiau, palyginus su Lietuva, Latvijoje reikės nugriauti gerokai mažiau pastatų. Kol kas garsiausias jau nugriautas objektas yra prekybos centras „Titaniks“, stovėjęs Rygos centre.

„Delfi“ tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje domisi „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu. Viena nagrinėtų temų – vėžės statyboms reikalingų namų ir sklypų išpirkimas. „Delfi“ Lietuvoje jau aprašė, kad turės būti griaunami 154 namai, o išmokėta suma jau viršija 10 mln. eurų.

Didesnis aktyvumas – pietinėje dalyje

Kaip rašo Lietuvos portalas „Delfi“, šimtmečio projektas, turintis geležinkeliu sujungti Baltijos šalių regioną su likusia Europa, yra susijęs su dideliais pokyčiais. Kai kuriuos žmones jis liečia tiesiogiai ir asmeniškai – jiems tenka atsisveikinti su savo nekilnojamuoju turtu. Skaičiuojama, kad Lietuvoje teks nugriauti apie 154 gyvenamuosius namus.

„Delfi Bizness“ nusprendė išsiaiškinti, kaip reikalai klostosi Latvijoje, ir ar čia žmonėms taip pat teks palikti savo namus.

Už „Rail Baltica“ projektą Latvijoje atsakinga bendrovė „Europas Dzelzcela linijas“ (EDzL) pareiškė, kad projektui reikalingi žemės sklypai ir objektai yra ne tik išperkami, bet ir perimami kitais būdais, tačiau „išpirkimo“ terminas vartojamas dėl paprastumo.