Klaipėda sugalvojo: reikia dar vieno uosto

Klaipėdos valdžios ir Uosto direkcijos susitarimas, kad pastaroji pietinėje miesto dalyje įrengs mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką subliuško. Tačiau jau kuriami nauji planai, kaip sukurti vietą, kur galėtų švartuotis mažieji ir pramoginiai laivai. Jiems uosto akvatorijoje ketinama įrengti atskirą uostelį.

Susitarimas tarp uostamiesčio savivaldybės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dėl mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos įrengimo buvo pasirašytas dar 2005 metais. Tokia prieplauka turėjo tapti kompensacija už tai, kad miesto valdžia skyrė teritoriją, kur sandėliuoti uoste iškasamą užterštą gruntą.

Uosto direkcija atliko visas procedūras, net išrinko rangovą, kuris turėjo pradėti statyti mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką Kairių gatvės pabaigoje, atsiremiančioje į uosto akvatoriją, tačiau po trijų mėnesių rangos sutartis buvo sustabdyta.

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, ekspertai išaiškino, kad prieplauką bus labai brangu eksploatuoti.

„Buvo įvertinta tai, kad jei uosto kanalas bus išgilintas iki 17 metrų, o tai yra mūsų siekiamybė, ta prieplauka nuolat bus užnešama gruntu, ją kasmet reikės valyti, kad būtų tinkamas gylis, o tai kainuotų apie 2 mln. litų per metus. Bendra prieplaukos statybos numatyta vertė buvo 40 mln. litų. Jau turime patirties su Šventosios uostu, kuris veikė pusę dienos. Todėl tokių klaidų kartoti nebesinori“, - teigė A. Kamarauskas.

Todėl esą rasta nauja išeitis. Kadangi Uosto direkcijos strateginiuose dokumentuose numatyta uosto kanalą išgilinti iki 17 metrų, planuojama pietinėje jos dalyje suformuoti molą, kuris saugotų aplinką.

Prie šio molo, kuris nusidriektų maždaug nuo Kiaulės Nugaros salos iki Kuršių marių, esą ir būtų galima įrengti mažųjų ir pramoginių laivų uostelį.

„Tai būtų daugiafunkcis uostas, kuriame galėtų švartuotis ne tik mažieji ir pramoginiai laivai, bet ir veiktų buriavimo mokykla, irklavimo bazė. Naujje vietoje yra 6-7 metrų gylis, todėl nebereikėtų atlikti gilinimo darbų, o juo labiau – kasmet valyti prieplaukos akvatoriją nuo užnešamo grunto“, - aiškino A. Kamarauskas.

Jis teigė, kad tokios prieplaukos statybos procedūros bus pradėtos netrukus – atliekami reikalingi tyrimai.

Kol kas neaišku, kiek kainuotų tokio uostelio statyba, tačiau viliamasi, jog didžioji dalis reikiamos sumos bus skirta iš ES fondų.