Dar viena bėda, žlugdanti Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, įvaizdį yra ta, kad čia beveik nėra kur švartuoti pramoginius laivus.
Liepos mėnesį į Klaipėdą vienu metu suplauks maždaug 60 jachtų ir jūrinių katerių. Kur švartuosis tokia gausybė užsienio svečių - sunkiai įsivaizduojama, nes net klaipėdiečiams šiandien jau stinga vietų savo pramoginiams laivams laikyti.
Nusiuntė į Mingę
Žveją Aleksandrą Dimpartą, šiemet aplinkosaugininkų nubaustą už valties nuleidimą ne tam tikslui skirtoje vietoje pinigine bauda, papiktino tai, kad nė vienas valdininkas nepasakė jam, kur galima nuleisti valtį nepažeidžiant įstatymų. Įkyrų žveją jie siuntinėjo vieni pas kitus, kol galų gale paaiškino - "nusipirkai veršį, juo pats ir rūpinkis".
Vienintelė jam nurodyta vieta - už keliasdešimties kilometrų nuo Klaipėdos esantis Mingės kaimas.
"O dar sakoma, kad Klaipėda - jūrinis miestas. Aš nei į jūrą, nei į Kuršių marias negaliu išplaukti valtimi nepažeisdamas gamtosaugos reikalavimų. Iki jūros arčiau kaip per 150 metrų, o iki marių - per 25 metrus neprivažiuosi ir valties neatsiveši. Pakėlęs ant rankų aš juk jos nenusinešiu", - guodėsi Aleksandras.
Tenka kirsti akvatoriją
Pasak A.Dimparto, jeigu žvejai valtis nusileistų Smeltalės upėje, nors ten irgi nėra tam numatytos vietos, plaukdami į marias jie pažeistų įstatymą, mat turėtų kirsti uosto akvatoriją. Plaukti uosto akvatorija neturintiesiems atitinkamų ryšio priemonių žvejams draudžiama.
Aleksandras sako, gal ir būtų galima bandyti nuleisti valtis "Baltijos" laivų statykloje, Vakarų laivų gamykloje, tačiau į jų teritorijas lengvai nepateksi - uoliai saugo apsaugininkai, ką jau kalbėti apie krano paslaugų kainas.
"Teoriškai gal ir yra vietų, kur nusileisti valtį į vandenį Klaipėdoje, tačiau praktiškai tai padaryti neįmanoma. Jachtklube? Negana to, kad turėsi kelti keltu mašiną su priekaba ir valtimi, kad reikės samdytis kraną, būsi priverstas pažeisti įstatymus, nes plaukdamas į marias vis tiek turėsi kirsti uosto akvatoriją", - aiškino jis.
Pažeidėjų - daugybė
Patogiose, bet valtims nuleisti nenumatytose vietose, nepaisant visų draudimų, būna pilna ir žvejų, ir valčių. Pavyzdžiui, nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje savaitgaliais būna tiek valtininkų, kad nėra vietos net kur mašinai pastatyti. Šeštadieniais ir sekmadieniais mariose būna apie 60-70 valčių. Visi valtininkai žino, kad pažeidžia įstatymus, tačiau elgiasi taip todėl, pasak Akeksandro, kad kitos alternatyvos neturi. "Esi pažeidėjas vien dėl to, kad turi valtį", - sako jis.
Beje, klaipėdiečiai aistringi žvejai žino, kada ir kur važinėja aplinkosaugininkai, tad dažnai baudų išvengia. Kiti sako, jog per metus būna kartą ar kelis pagaunami, baudas susimoka ir toliau rizikuoja nusileisdami valtis neleistinoje vietoje, nes nežvejoti jie tiesiog negali.
Tačiau Klaipėdos miesto svečiai - ir lietuviai, ir užsieniečiai - tokių žaidimo taisyklių nesupranta.
Mokesčius tai lupa
Žvejai piktinosi, kad moka didžiulius mokesčius, o valdžia jais nesirūpina.
"Mokesčius reikia mokėti už valties registravimą, kasmet už atliekamą techninę apžiūrą, dar už licenciją 17 litų. Turėti vandens transporto priemonę - didžiulė prabanga. Per metus už valtį valdžiai atiduodi 160 litų, o ji ne tik neįrengia vietos valtims į vandenį nuleisti, bet dar ir baudžia, kad darai tai neleistinoje vietoje", - kalbėjo ponas Petras.
"Jeigu valtis techniškai nesutvarkyta, gali susimokėti 200 litų baudos. Vien tik už techninę valties apžiūrą kasmet reikia mokėti 30 litų. O valčių yra keli tūkstančiai. Paskaičiuokite, kiek pinigų iš mūsų surenka. Galėtų nors šiek tiek jų išleisti ir žvejų naudai", - piktinosi kitas žvejys Julius.
Ne inspekcijos kompetencija
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Klaipėdos laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Bronislovas Bernotas pripažįsta, jog šios žvejų problemos niekas nenori spręsti, bet esanti ne inspekcijos kompetencija.
Pasak jo, valtims nuleisti patogi vieta ir slipas yra AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje. Neblogą vietą turi ir gelbėtojai Danės krantinėje, šiek tiek paėjus toliau už burlaivio "Meridianas". Trečia vieta būtų Mingės kaime, kuriame pastatyta jachtų prieplauka, yra geras slipas. Klaipėdos jachtklube yra kranas, kuriuo į vandenį nuleidžiamos jachtos.
Pasak B.Bernoto, bet kurioje uosto įmonėje, turinčioje kranus, galima valtis nuleisti, galima atsivežti kraną į dešinę Danės upės krantinę, prie Pilies tilto, ir nuleisti valtį.
Savivaldybių reikalas
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas, paklaustas, kur žvejai Klaipėdoje gali nusileisti valtis į vandenį nepažeisdami įstatymų, atsakė: "Aplinkos ministro įsakyme pasakyta, kad vandens transporto priemones galima nuleisti tik tam skirtose vietose. Tai padaryti galima Šilutės uoste, Šilutės rajone, Mingės kaime. Klaipėdoje yra dvi tokios oficialios vietos: Gluosnių gatvėje prie gelbėtojų stoties ir gaisrininkų turima nuleidimo vieta Liepų gatvės gale, prie tilto. Kitos vietos yra neįteisintos ir mes elgiamės įstatymų nustatyta tvarka."
"Valčių nuleidimo vietų įrengimas - ne aplinkosaugos klausimas, o kiekvienos savivaldybės reikalas. Mes daugelį kartų kreipėmės ir į Klaipėdos rajono, ir į Klaipėdos miesto, ir į Palangos, ir į Šilutės rajono valdžią, kad įrengtų valčių nuleidimo vietas. Savivaldybė privalo pasirūpinti infrastruktūra", - "Vakarų ekspresą" tikino K.Šiliauskas.
Prieplauką statys direkcija
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė "Vakarų ekspresui" paaiškino, jog Klaipėda yra uostas, turintis savo įstatymą ir veiksmai, daromi uoste priklauso, nuo jo.
Pasak direktorės, situacija nėra visiškai beviltiška, bet, ko gero, paslaugos žvejams pastarųjų tikrai netenkina.
"Miestas, žinodamas, kad yra tokia problema, kelia tokį klausimą. Valčių prieplauka - ateities klausimas, jį spręsti įsipareigojo uostas. Ateityje bus galimybė nuleisti valtį ir Pilies uostelyje", - sakė Savivaldybės atstovė.
Priminsime, jog Klaipėdos miesto taryba jau pritarė tam, kad nebaigta statyti valčių prieplauka būtų perduota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Joje direkcija ketina įrengti užteršto grunto aikštelę. Už tai ji įpareigota miestui pastatyti naują modernią valčių prieplauką.
Uosto direkcijos atstovai tikina, kad jau parengtas su naujosios valčių prieplaukos statyba susijęs žemėtvarkos projektas ir šiuo metu derinamas, jau parengtas ir detalusis planas. Jie tvirtina, kad naujoji prieplauka bus statoma šiek tiek tolėliau į dešinę pusę nuo dabartinės nebaigtos statyti valčių prieplaukos ir paneigė gandus, esą tokia prieplauka bus statoma kitoje marių pusėje, Smiltynėje.
Vieta jachtai - deficitas
Panašios problemos kamuoja ir pramoginių laivų savininkus.
20 metų buriuojantis klaipėdietis Valdemaras Vizbaras teigia, kad neseniai Klaipėdoje netgi vos neįvyko tarptautinis konfliktas - į jachtklubą keliomis jachtomis atplaukę vokiečiai nesutilpo uoste ir ėmė švartuotis lietuvių buriuotojų nuomojamose vietose.
Šiuo metu Klaipėdoje pramoginius laivus galima švartuoti dviejose vietose - senamiestyje esantis Pilies jachtų uostas talpina apie 100 laivų, ir dar 70 vietų yra Klaipėdos jachtklube Smiltynėje.
Pasak AB "Klaipėdos laivų remontas" direktoriaus Alvydo Butkaus, jų bendrovės administruojamas Pilies jachtų uostas šiandien turėtų būti bent 50 vietų didesnis, kad sutalpintų visus norinčiuosius čia švartuoti jachtas ir motorlaivius. "Iš prašymų skaičiaus matyti, kad per metus pramoginės laivybos mėgėjų Klaipėdoje padaugėjo maždaug penktadaliu. O švartavimo vietų jų jachtoms - nepadaugėjo nė viena", - sakė A.Butkus.
Klaipėdos jachtklubo atstovai teigė, kad šiuo metu Smiltynės uostelyje yra tik apie 20 laisvų vietų. Pasak buriuotojo V.Vizbaro, tai labai mažas rezervas, nes jau prasidėjo aktyvus buriavimo sezonas, ir savaitgaliais laivų suplaukia kur kas daugiau.
Turi planų, bet neturi pinigų
Paklaustas apie pramoginių laivų perspektyvas, Klaipėdoje miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika nurodė, kad plėtros planuose yra numatytos net keturios vietos, kur gali atsirasti papildomi jachtų ir katerių švartavimo uostai. Tai - prie Tarptautinės jūrų perkėlos esantis nenaudojamas molas; Giruliuose planuojama dirbtinė sala su jachtų uostu; naujas jachtklubas laivų kapinių vietoje Smiltynėje bei jau minėto Pilies jachtų uosto išdidinimas. Realiausias iš šių variantų yra būtent Pilies jachtų uosto didinimas.
"Miestas parengė techninį projektą, kaip sutvarkyti Danės krantines ir papildomai išdidinti Pilies jachtų uostą", - sakė A.Mureika. Yra pateikta paraiška finansuoti šiuos darbus iš Europos Sąjungos fondų, tačiau atsakymo dar nesulaukta. Jeigu šis projektas bus įgyvendintas, Pilies jachtų uoste turėtų atsirasti apie 50 papildomų švartavimo vietų.
Pasak Klaipėdos laivų remonto direktoriaus Alvydo Butkaus, yra galimybė dar labiau išdidinti Pilies uostą nei numatyta parengtame projekte. "Šį pavasarį norvegų projektuotojai pasiūlė miesto visuomenei piliavietės ir Klaipėdos laivų remonto teritorijos plėtojimo viziją. Pagal ją Klaipėdos piliavietė iš visų pusių turėtų būti apjuosta kanalu. Įgyvendinus norvegų siūlymus, Pilies jachtų uostas padidėtų dvigubai - dar bent 100 vietų", - sakė A.Butkus.
Klaipėdos jachtklubams - tik 6 balai
Pasak Baltijos uostus išmaišiusio buriuotojo V.Vizbaro, Klaipėdos jachtų uostai Europos kontekste gali būti vertinami ne daugiau 6 balų iš 10 galimų. Jo manymu, perspektyvesnis yra Pilies jachtų uostas ir investicijas būtų tikslinga kreipti būtent čia: "Jachtklubas Smiltynėje ar užmiestyje yra ne toks patrauklus, kaip pačiame mieste. Mat jachtomis keliaujantys turistai dieną plaukia, vakarais linksminasi miesto baruose, o grįžti į Smiltynę naktį nepatogu dėl susisiekimo keltais".
Dar vienas svarbus aspektas - jachtoms ir jų keleiviams būtinos infrastruktūros sukūrimas. V.Vizbaro teigimu, labiausiai Klaipėdai trūksta kuro kolonėlės kateriams ir jachtoms. Smiltynėje jos įrengimas vargiai įmanomas dėl aplinkosauginių reikalavimų. O dėl jachtų keleivių komforto ledai jau pajudėjo - turistams įrengtos skalbimo mašinos, dušai, interneto kavinės. "Buriuotojai - nelepi publika. Patogumų užtektų. Tik vietų jų laivams nėra", - sakė buriavimo veteranas.