1,7 mln. eurų kainavusius darbus uoste atliko bendrovė „Kavesta“. Pasak uosto vadovo Algio Latako, kelio įrengimas leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus.
„Šis projektas konteinerių paskirstymo centrui leidžia užtikrinti efektyvesnę krovą ir suteikia didesnį pralaidumą. Artimiausiu metu bus įgyvendinami ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti esamą, konteinerių krovai skirtą infrastruktūrą“, – pranešime teigė A. Latakas.
Rekonstravus pokraninius kelius ir juos sujungus, prie 88–96 krantinių vienu metu gali būti prišvartuoti du konteineriniai laivai, sudarytos sąlygos STS kranui aptarnauti visą laivo ilgį.
Pasak A. Latako, artimiausiu metu bus vykdomi ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti esamą konteinerių krovai skirtą infrastruktūrą.
„Dar šiemet planuojame pradėti ir gilinimo prie krantinių projektą, kurį įgyvendinę galėsime padidinti grimzlę ir atsiras galimybė pilniau pakrauti konteinerinius laivus“, – sakė A. Latakas.
Planuojama pasiekti iki 14,6 metrų gylį prie dalies krantinių, tai leis į konteinerinius laivus pakrauti papildomą krovinio kiekį.
Šių metų pradžioje Vyriausybės nutarimu įsigaliojo uosto rinkliavų pakeitimai – į Klaipėdos uostą atvykstantiems laivams, gabenantiems paskirstymui, vadinamajam transšipmentui skirtus konteinerius, panaikinta tonažo rinkliava, patvirtinti ir kiti rinkliavų pokyčiai.
Per šių metų sausio–birželio mėnesius Klaipėdos uoste krovinių konteineriuose (TEU) srautas išaugo 64,5 proc. iki 479 tūkst. TEU. Palyginti su krova kituose Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, Klaipėdos uoste ji didėjo labiausiai.