„Galima pasidžiaugti, jog dirbame sėkmingai, nes per tris šių metų ketvirčius krova Klaipėdos uoste augo.
Augimas būtų dar didesnis, tačiau jį šiek tiek neigiamai veikia sumažėjusi birių trąšų krova. Neseniai lankėmės Baltarusijoje, kur vyko Transporto ir tranzito dienos, susitikome su daugybės kompanijų atstovais. Jų nuotaikos geros.
Turime gerų žinių, kad Baltarusijoje siekiama didinti kalio gamybos ir transportavimo apimtis, o tai turės teigiamos įtakos ir Klaipėdos uostui. Azoto trąšų paklausa pastaruoju metu mažėjo, todėl ir jų krova mažėjo, bet kitais metais situacija turėtų pasikeisti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Šiemet per devynis mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 29,895 mln. tonų krovinių arba 3,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai krova siekė 28,915 tonų.
„Kituose Baltijos uostuose per tris šių metų ketvirčius krovos apimtys sumažėjo 3 – 3,6 mln. tonų, todėl tikrai galime pasidžiaugti, kad pas mus viskas yra gerai.
Tai, jog Klaipėdos uoste krovos apimtys auga ir šiemet, lemia anksčiau padarytos investicijos: pastatytas SGD terminalas, Centrinis Klaipėdos terminalas, HUB'as „Klaipėdos Smeltėje“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Jis pabrėžė, jog rugsėjis Klaipėdos uoste buvo labai geras mėnuo. Per mėnesį perkrauta 3,5 mln. tonų krovinių. „Tai yra šiek tiek mažiau nei pernai rugsėjį, nes to mėnesio rezultatas apskritai yra geriausias mėnesio rezultatas per visą uosto istoriją. Tačiau mes beveik pakartojome rekordą, o tai yra gerai“, – tvirtino A. Drungilas.
Jo teigimu, auga visų krovinių krovos apimtys, tik birių trąšų kraunama kiek mažiau nei pernai.
„Jei krovos augimas toks ir bus, jei nenutiks nieko netikėto, šiemet turėtume pasiekti 40 mln. tonų metinę apyvartą. Tokius planus dėlioja ir uosto kompanijos“, – teigė A. Vaitkus.
Jei Klaipėdos uostui pavyktų pasiekti ir perkopti 40 mln. tonų metinę apyvartą, tai būtų naujas rekordas. 2015-aisiais Klaipėdos uoste perkrauta 38,5 mln. tonų krovininių, 2014 metais – 36,4 mln. tonų.
Klaipėdos uostas yra vienintelis tarp Baltijos šalių, kuriame šiemet krova auga. Rygos uoste per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, krova sumažėjo 10,5 proc., Ventspilyje – apie 20 proc., Taline – 7,8 proc.
Klaipėdos uostas pagal krovos augimą užima trečiąją vietą tarp visų rytinės Baltijos pakrantės uostų.
Krovos apimtys turi įtakos ir Klaipėdos uosto finansiniams rezultatams. Per devynis šių metų mėnesius Klaipėdos uosto pajamos iš uosto rinkliavų išaugo 5,9 proc. Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uostas surinko 37 mln. eurų rinkliavų ir tai yra didžiausia suma Klaipėdos uosto istorijoje.
„Didėjant pajamoms, pavyko uždirbti ir didesnį pelną. Pirmą šių metų pusmetį pelnas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 2 mln. eurų ir siekė 15 mln eurų. Tikimės, kad šie metai bus rekordiniai ir kalbant apie pelną“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.
Pelnas uosto direkcijai suteikia galimybę investuoti į infrastruktūrą, kuri padeda sugeneruoti dar daugiau pajamų į biudžetą.
„Turėdami tokį pelną, esame pajėgūs rekonstruoti krantines, prie jų pasiekti didesnius gylius, kurie leidžia priimti didesnius laivus, o tai – surinkti daugiau uosto rinkliavų. Dėsnis paprastas: jei daromos teisingos investicijos, tai jos sudaro galimybę sėkmingai uždirbti, gauti pelną ir investuoti ateityje“, – teigė M. Armonaitis.