Per artimiausius ketverius metus į Klaipėdos uosto plėtrą ketinama investuoti apie 400 mln. eurų, o apie 2026 metus krova, palyginti su šių metų apimtimis, turėtų išaugti dvigubai.
„Tose krantinėse ir zonose, į kurias investavome pastaruosius ketverius metus, matome krovinių prieaugį. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje jos jūrų uostas yra lyderis tarp visų Baltijos valstybių. Kitais metais turime dar ambicingesnių planų“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Gruodį Susisiekimo ministerijoje buvo patvirtintas Klaipėdos uosto strateginis veiklos planas ketveriems metams. Jame numatyta, kad per ketverius metus Klaipėdos uoste investicijos viršys 405 mln. eurų.
„Kitais metais bendros investicijos į uosto infrastruktūrą turėtų būti 36,6 mln. eurų, o 2018-aisiais – apie 170 mln. eurų. Tai bus rekordinės investicijos, kurios leis žengti pirmuosius žingsnius pradėti įgyvendinti bendrojo plano sprendinius. Kalbu apie išorinio uosto kanalo sutvarkymą, įplaukos kampo pasukimą, molų rekonstrukciją, naujus gylius Klaipėdos uoste“, – vardijo A. Vaitkus.
Paklaustas, kokios naudos šios investicijos duos Klaipėdos uostui, jo vadovas tvirtino, kad pirmiausia tai Klaipėdai leis konkuruoti pasauliniu mastu. „Mūsų tikslas yra Klaipėdos uoste sugebėti priimti visus didžiausius laivus, kokie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą. Ne tik priimti, bet ir kokybiškai aptarnauti, o po to vėl išleisti į jų numatytą kursą. Toks yra mūsų pagrindinis uždavinys“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Jis pabrėžė, jog laivai pasauliniu mastu labai didėja, pergabena vis daugiau krovinių. „Nors turime šiek tiek prastesnes infrastruktūros sąlygas nei kiti uostai, sugebame konkuruoti ir šiandien. Klaipėdos uostas sparčiai artėja į rekordines krovos aukštumas – 40 mln. tonų per metus. Manau, kad dar labiau pagerinę infrastruktūrą, galime tikėtis, kad iki 2025 ar 2027 metų krova Klaipėdos uoste bus 70-80 mln. tonų per metus“, – teigė A. Vaitkus.
Jis prisiminė, jog kai japonų specialistai 2003 metais atliko galimybių studiją apie Klaipėdos uosto išvystymo perspektyvas ir įvardijo, kad krova jame per metus gali būti 35 mln. tonų, niekas tuo netikėjo.
„Prisimenu, kaip uostininkai juokėsi. Man ir pačiam tada, kai dar dirbau Susisiekimo ministerijoje, buvo nejauku. Tačiau gyvenimas parodė, kad šie lūkesčiai jau yra ne tik pasiekti, bet ir viršyti“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Jo teigimu, norint išlaikyti Klaipėdos uosto veiklos kryptį, rezultatus, reikia ir valstybės vadovų palaikymo. „Dabar girdime, kaip labai plačiai diskutuojama apie valstybės valdomas įmones, jų efektyvumą. Mums tikrai svarbu, kokie bus mūsų savininko – valstybės – sprendimai. Aišku, kad nuo to priklauso mūsų ateitis.
Svarbu tai, kokia bus geopolitika, kaip mums seksis tarptautinėje erdvėje. Be šito, aišku, labai svarbu ir investicinių planų tvirtinimas, pritarimas jiems, nes tai yra esminis dalykas, leidžiantis įmonei toliau vystytis, plėtotis ir plėtoti Klaipėdos uostą. Jis yra viena didžiausių grandžių Lietuvos ekonomikoje ir duoda milžinišką grąžą. Jis apima dideles transporto sritis, pavyzdžiui, geležinkelius, autovežėjus. Visa tai yra didelė sinergija. Aš jau nekalbu apie pramonės įmones, kurios kuriasi Lietuvos teritorijoje. Klaipėdos uostas yra labai globalus veiksnys visai šaliai“, – tvirtino A. Vaitkus.