Veža mažiau automobilių
Kad pokyčiai pastaruoju metu matyti, skaičiavo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
„Paskutiniu metu išties stebime sumažėjusį konteinerių, kuriuose – naudoti automobiliai iš JAV – srautą“, – tikino jis.
Kaip pabrėžė, neabejotinai tam įtakos turi keletas dalykų. Vienas tokių – karo eiga Ukrainoje, mat būtent ukrainiečiai per Lietuvą importuodavo nemažą dalį prabangių transporto priemonių.
„Šiemet suaktyvėjęs Rusijos puolimas Charkovo ir Sumų srityse paveikė gyventojų lūkesčius, jie mažiau pirko naudotų amerikietiškų automobilių, kurie į Klaipėdą per uostą atgabenami konteineriuose.
Dėl naujų sankcijų automobilių nebegalima vežti į Baltarusiją, tad nemažai Baltarusijos rinkai skirtų automobilių taip pat yra užstrigę Klaipėdos uoste. Automobiliai sandėliuojami aikštelėse ir neaišku, kada bus išgabenti“, – sakė V. Šileika.
Kad įtakos srautui iš JAV Lietuvoje turi ir muitinės veikla, pridūrė naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys.
„Lietuvos muitinė tiek užspaudė visas procedūras, kad pirkėjai ir vežėjai daug paprasčiau mašinas veža per Olandijos uostus, ten išsimuitina, kaip nori, ir visas pelnas ir pinigai, kurie galėtų likti Klaipėdoje, nusėda Olandijos uostuose“, – sakė jis.
„Yra sudėtingiau, ilgiau forminama, keičia automobilio vertes, liepia jas forminti už didesnes sumas. Tai reiškia didesnius mokesčius, o tuo tarpu visi pirkėjai ieško, kaip mokėti mažiau. Jei olandai tai leidžia, verslininkas ieškos kelių, kaip savikainą turėti mažesnę.
Tokia tvarka padeda mūsų kaimynams uždirbti pinigus“, – pridūrė jis.
Anot V. Barščio, nors iš Nyderlandų kelias – gana tolimas, dažnai verslininkui per šiuos uostus importuoti mašinas išeina pigiau.
„O mes, Lietuva, negauname nieko“, – teigė jis.
Tūkstančius gabeno ir į Ukrainą
Kiek anksčiau „Delfi“ skelbė apie tai, kad Klaipėdos uostas ukrainiečiams buvo tapęs tarpine stotele automobilių importui iš JAV.
Iš už Atlanto įsigiję prabangias transporto priemones šie jas importuodavo į Lietuvą, o vėliau, pasikraudami į didžiulius automobilvežius, gabendavosi į Ukrainą, kur susitvarkydavo ir parduodavo.
Kad toks atplukdytų automobilių gabenimas per mūsų šalį jau yra tapęs kasdienybe, tada tvirtino keli ekspertai, tačiau, šiai dienai ukrainiečiai, kaip anksčiau užsiminė ir V. Šileika, jų taip pat importuoja mažiau. Tai vyksta jau kuris laikas.
„Jie JAV mažiau dalyvauja ir aukcionuose. Manau, kad juos jau išsekino karas, pas kai kuriuos, kaip tenka bendrauti, nėra ir elektros.
Žinoma, rinka didelė, bet karas bus padaręs savo, kai ir apie naujesnį automobilį niekas nebegalvoja ir važiuoja su tuo, ką turi“, – svarstė jis.
Mažėjančius srautus vyras tikino pastebėjęs maždaug pavasarį.
„Vis mažyn ir mažyn. <...>
Anksčiau Klaipėdos apylinkėse automobilių stovėjimo aikštelės buvo pergrūstos, dabar mašinų ten mažiau. Žinoma, nėra taip, kad išvis nebeveža, bet automobilių mažiau“, – pakartojo atstovas.
Muitinė: procedūros nesikeitė
Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Neringa Bladykienė sutiko, kad pastaruoju metu stebima į Klaipėdos uostą atplukdytų konteinerių su automobiliais mažėjimo tendencija.
Visgi ji patikino, kad iš JAV atgabentų automobilių tikrinimo procedūros nesikeitė, kaip nesikeitė ir privalomų pateikti dokumentų reikalavimai.
„Privalu deklaruoti realią importuojamos transporto priemonės vertę, todėl muitinė reikalauja ją pagrįsti.
Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų teigimu, deklaruojantys realias importuojamų automobilių vertes, pateikiantys tikrus ir patikimus, dokumentais pagrįstus duomenis, paprastai su problemomis nesusiduria – tokioms prekėms importo procedūros įforminamos pakankamai greitai.
Tačiau dažnai automobiliai deklaruojami akivaizdžiai sumažintomis vertėmis. Kilus įtarimui dėl sandorio vertės, muitinės pareigūnai pagal situaciją prašo pateikti papildomų dokumentų, tada procesas užtrunka.
Tačiau dažnai automobiliai deklaruojami akivaizdžiai sumažintomis vertėmis. Kilus įtarimui dėl sandorio vertės, muitinės pareigūnai pagal situaciją prašo pateikti papildomų dokumentų, tada procesas užtrunka.
Importuojamų prekių muitinės vertės nustatymas ir kontrolė yra svarbi ne tik apskaičiuojant mokesčius už importuojamas prekes, bet ir tuo, kad būtų sudaromos vienodos importo sąlygos visiems verslo dalyviams ir sąžiningai konkurencijai“, – situaciją aiškino ji.
Kaip patikslino, tranzitu, tarkime, į Ukrainą gabenamoms prekėms nei muito, nei akcizo, nei PVM mokesčiai nėra taikomi, tačiau jei prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą Lietuvoje, už jas atsiranda prievolė sumokėti muito ir kitus mokesčius.
„Automobilių mokesčiai skaičiuojami nuo automobilio muitinės vertės: muitas – 10 proc. + PVM – 21 proc.“, – sakė atstovė.
