Klaipėdos uosto plėtrą stabdo reti augalai

Klaipėdos uosto plėtrai, kuri padidintų pranašumą prieš kaimynus ir leistų surinkti daugiau rinkliavų, kliūtimi tapo trys saugomų augalų rūšys. Uostininkai ir mokslininkai rado kompromisą – jie pradės eksperimentą, persodins augalus, jei šie prigis naujose vietose, senoji jų augimvietė atiteks uostui, kur bus galima statyti naujas krantines.

Dalis Smeltės pusiasalio, kuris yra Kuršių mariose Klaipėdos uosto akvatorijoje, yra paskelbta valstybiniu botaniniu draustiniu. Kitoje pusiasalio dalyje veikia Klaipėdos tarptautinė jūros perkėla.

„Ta dalis, kuri yra paskelbta botaniniu draustiniu, puikiai tiktų uosto plėtrai, joje būtų galima pastatyti naujas krantines, prie kurių švartuotųsi laivai. Tačiau dabar jokia plėtra negalima, nes teritorija yra saugoma, mat joje auga trys saugomų augalų rūšys“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Botaniniame draustinyje auga trispalvis astras, pajūrinė pienažolė ir druskinis vikšris. Visi šie augalai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, jie esą auga tik Smeltės pusiasalyje.

„Istorija buvo tokia. Dar tarybiniais laikais toje Smeltės pusiasalio vietoje būta norų švartuoti karinius laivus. Ir tada mokslininkai atrado, kad pusiasalyje auga reti augalai, todėl jis buvo paskelbtas valstybiniu botaniniu draustiniu. Dabar sykiu su mokslininkai ieškome galimybių, kaip šį statusą panaikinti“, - teigė A. Kamarauskas.

Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas parengė veiksmų programą, kaip išsaugoti retus augalus, augančius Smeltės pusiasalyje, tačiau juos iš ten pabandyti iškelti.

Anot Botanikos instituto mokslinio darbuotojo Zigmanto Gudžinsko, mokslininkai peržiūrėjo kelias vietas, kur būtų galima pabandyti įkurdinti saugomų rūšių populiacijas. Tos vietos – Kopgalis ir prieš Kuršių marių esantis Kliošių kaimas Klaipėdos rajone.

Mokslininkai siūlo eksperimentą. Parinktose vietose tinkamai paruošti gruntą, kad jis būtų panašus į Smeltės pusiasalio. Tame grunte iš pusiasalio persodinti dalį augalų, taip pat nurinkti jų sėklas, jas sudaiginti ir pasėti. „Reikėtų dviejų viešųjų pirkimų – eksperimentui atlikti bei jį prižiūrėti. Pirkti šias paslaugas turėtų Uosto direkcija“, - veiksmų planą dėstė Z. Gudžinskas.

A. Kamarauskas tikino net neįsivaizduojantis, kiek gali kainuoti tokios paslaugos. 

„Tačiau imtis eksperimento būtina, jei norime bent jau turėti galimybę Smeltės pusiasalį pritaikyti uosto reikmėms. Kai eksperimentas bus atliktas ir paaiškės, ar saugomi augalai geba augti naujose vietose, tada bus galima siekti panaikinti Smeltės pusiasalio valstybinio botaninio draustinio statusą. Aišku, gal kažkam ir atrodo neprotinga, kad dėl trijų augalų rūšių reikės išleisti kažkiek pinigų. Tačiau mokslininkų nuomone, reikia saugoti tai, ką turime. Pats pasiūliau eiti tokiu keliu“, - dėstė A. Kamarauskas.

Kol kas neprognozuojama, kiek gali trukti eksperimentas, kada bus nustatyta, ar saugomi augalai mielai auga ir jiems parinktuose naujuose namuose.