Iki šiol tvirtai neapsisprendžiama, ties kokiomis kryptimis visi turėtų dirbti ir ar skrydžių skatinimo politika apskritai efektyvi.
Pranešimą apie Palangos oro uosto veiklą pristatęs jo vadovas Marius Gelžinis pasidžiaugė, kad jo vadovaujama įmonė pastaraisiais metais skaičiuoja 60 proc. skrydžių augimą. „Anksčiau iš Palangos oro uosto turėjome 3-4 skrydžių kryptis, šią vasarą - 11. Augo tiek skrydžių, tiek keleivių skaičius, tačiau pajamų augimas buvo didelis iššūkis. Taip yra todėl, kad oro uostai daug prisideda prie skrydžių skatinimo“, - sakė M. Gelžinis.
Dirba pelningai
Pasak Palangos oro uosto vadovo, kad priviliotų naują skrydį, pirmais metais oro uostas neima tūpimo rinkliavos ir grąžina aviakompanijai 20 proc. keleivių pajamų.
„Prisidėjo ir Susisiekimo ministerija, skyrusi Palangos oro uostui „de minimis“ (nedidelės vertės valstybės paramą. - Autor. past.) paramą iki 200 tūkst. Eur. trejų metų laikotarpiui.
Ši parama skiriama aviakompanijoms kaip skrydžių skatinimo priemonė. Be to, visi trys šalies oro uostai kartu skatina aviakompanijas, pervežusias tam tikrą keleivių skaičių. Nuo 2015 m. Palangos oro uostas skatina „LOT“ aviakompanijos skrydžius į Varšuvą, 2016 m. „Wizzair“ gavo paskatą ir iš oro uosto, ir iš regiono, „Ryanair“ gavo paskatą už Glazgo kryptį, „Ukraine International Airlines“ - už skrydį į Kijevą, „Belavia“ - už skrydį į Minską", - vardino M. Gelžinis.
Po 15 metų tikriausiai mes patys mokėsime, kad tik aviakompanijos skristų pas mus. Anksčiau galvojome, kad konkuruojame tik su aplinkiniais Rygos, Kaliningrado oro uostais. Dabar gi situacija tokia, kad konkuruojame su visos Europos oro uostais.
Vadovas paaiškino, jog oro uosto tikslas - surinkti kuo daugiau neaviacinių pajamų. „Palangoje reikia verstis per galvą, kad jas surinktum. Pasaulyje oro uostai, kurie neturi bent 1 mln. keleivių, yra pasmerkti mirti ir niekas apie juos nemąsto. Palangos oro uostas, turėdamas 230 tūkst. keleivių, pats save išsilaiko ir net yra pelningas“, - pasigyrė veiklos rezultatais Palangos oro uosto vadovas.
Į Hamburgą ar Kaliningradą?
M. Gelžinis teigė, jog nuolatos siekiama privilioti į Palangą naujų skrydžių. „Atakuojame aviakompanijas dėl Dublino, Bilundo, Helsinkio, Hamburgo krypčių. Siūlome joms de minimis paramą, tačiau kol kas pastangos - bevaisės. Labai sunku įtikinti, kad mes vis dar turime rinką, nes aviakompanijos mato bilietų pardavimus.
„Ryanair“, „Wizzair“ ir „Norwegian Airlines“ surenka gana didelius srautus keliautojų ir abejoja mūsų regiono rinka. Vis dėlto vienas kitas skrydis poros metų laikotarpiu dar turėtų atsirasti“, - abstrakčiai žadėjo Palangos oro uosto vadovas.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas prisiminė, jog anksčiau iš Palangos oro uosto sėkmingi buvo skrydžiai į Vokietijos verslo centrą Hamburgą, ir suabejojo, ar nauja kryptis iš Palangos į Londoną buvo geriausias pasirinkimas.
„Statistika rodo, kad 45 procentai Vakarų Lietuvos turistų yra iš Vokietijos, tačiau, kai buvo sprendžiama, kam teikti prioritetą, renkantis skrydį iš Palangos oro uosto - į Hamburgą ar Londoną - buvo pasirinktas Londonas. Skrydis, kuris aptarnauja lietuvius išeivius, o ne turistus ir verslininkus. Ką galime padaryti, kad iš Palangos oro uosto būtų galimybė nuskristi į Hamburgą?“ - klausė R. Zulcas.
Palangos oro uosto direktorius į šią pastabą reagavo argumentuodamas, jog nereikia keleivių skirstyti į išeivius ar verslininkus, nes ir išeiviai, sugrįžę į gimtinę, išleidžia ne mažiau pinigų nei svečiai. Hamburgo krypties svarba, anot M. Gelžinio, taip pat pervertinama. „Ji buvo ypač aktuali prieš gerą dešimtmetį, kai daug skraidė mašinų pervežimo verslu užsiimantys klaipėdiečiai“, - sakė oro uosto vadovas.
Verslininkas Aidas Kaveckis pritarė, jog skrydis į Hamburgą aktualumo neprarado, tačiau ekonomiškai naudingesnis, anot jo, būtų skrydis į Kaliningradą. „Ne paslaptis, kad rusai užsienyje išleidžia daugiausiai pinigų. Vien tai, kad prie Lietuvos Rusijos sienos tenka prastovėti po 4-5 valandas, dažną atgraso čia važiuoti. O jeigu pavyktų pasiekti bevizio režimo 70 kilometrų zonoje tarp Kaliningrado ir Klaipėdos - gyventume kaip inkstai taukuose“, - įsitikinęs A. Kaveckis.
Skrydžiai perkami
Turizmo komiteto pirmininkas, verslininkas Gintautas Bertašius suabejojo skrydžių skatinimo politikos efektyvumu. „Susisiekimo ministerijos skiriama parama 200 tūkst. Eur - tai mūsų pinigai, surinkti iš mokesčių. Ar nebus taip, kad aviakompanijos, pasinaudojusios šia parama, po metų skrydį uždarys? Ką mes pasiūlysime aviakompanijoms, kai pasibaigs ši parama?", - klausė verslininkas.
Palangos oro uosto vadovo teigimu, perkami skrydžiai tampa įprasta praktika. „Po 15 metų tikriausiai mes patys mokėsime, kad tik aviakompanijos skristų pas mus. Nuo 1996 iki 2013 metų atsirado 110 naujų oro uostų.
Anksčiau galvojome, kad konkuruojame tik su aplinkiniais Rygos, Kaliningrado oro uostais. Dabar gi situacija tokia, kad konkuruojame su visos Europos oro uostais. Kai derėjomės dėl „Wizzair“ skrydžio į Londoną, aviakompanija rinkosi tarp Palangos ir Lisabonos.
Lisabona pasiūlė tik „pilnus“ skrydžius, Palanga - „pilnus“ skrydžius, regiono paramą ir ministerijos paramą. Aviakompanijoms pelnas yra pagrindinis rodiklis, jos sentimentų neturi. Pavyzdžiui, „Easy Jet“ aviakompanija kiekvieną sezoną renkasi iš 600 naujų krypčių ir išsirenka tik 10. Kuo mes galime būti patrauklūs, kad nukonkuruotume tiek krypčių?“ - retoriškai klausė M. Gelžinis.
Reikia stebuklo?
Galbūt atsakymą į retorinį klausimą, kaip pritraukti skrydžius, gali pateikti Rovaniemi pavyzdys. Rovaniemi - tai Suomijos regiono Laplandijos oro uostas, esantis arčiausiai Kalėdų Senelio būstinės. Dar pernai į Rovaniemi oro uostą buvo tik vienas tarptautinis ir keliolika vietinių skrydžių. Šiais metais Rovaniemi skrydžių augimas - 15 tūkst. procentų.
Į Rovaniemi per metus atsivėrė per tūkstantį vietinių ir apie 200-300 tarptautinių skrydžių. Visų jų tikslas vienas - vizitas pas Kalėdų Senelį. Tarp Europos lyderių iškilo ir Rumunija bei Serbija. Į šias šalis skrydžių skaičius augo keletu šimtų procentų.