Reformos užtrunka per ilgai
Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Mikalonis įsitikinęs, kad viešojo transporto paslaugos kokybę gerinti būtina, tačiau teigia, kad tai ne ministerijos, o savivaldybės pareiga.
„Svarbu, kad įlipęs į viešąjį transportą žmogus jaustųsi saugiai, o dabar iš tiesų būna visokių incidentų – kad ir su dujų balionėliais. Mums dar toli iki geros, civilizuotos keleivių vežimo kokybės. Netgi elektroninio bilieto, kuris vartotojui tikrai būtų labai patogus, sistema iki galo neįdiegta. Mano nuomone, tai per ilgai užtrunka“, - svarstė pašnekovas.
Žinoma, kalbos apie transporto kokybę priklauso nuo to, su kuo save lyginsime. Latvijoje ar Estijoje pamatysime panašų vaizdą. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse tokių senų troleibusų ir autobusų nė su žiburiu nerasi, o ką jau kalbėti apie komfortą. Kita vertus, metro neretai tenka kratytis ir ten suspaustiems kaip silkėms.
„Man ir pačiam teko važiuoti Vokietijoje autobusais. Vargu, ar pamatytume, kad transporto priemonė būtų perpildyta. Ten visos vietos praktiškai sėdimos. Tačiau valstybė turbūt turi ekonominių galių tai užtikrinti“, - teigė P. Mikalonis.
Važinėja ir 26 metų senumo troleibusai
„Žmonės labai greitai pripranta prie gero. Prieš keletą metų sostinės gatvėmis dar važinėjo „Ikarus‘ai“. Šiuo metu jau turime apie 100 „Volvo“ autobusų, pirkome ir naudotų pusiau žemagrindžių autobusų. Žmonės jau prie jų įprato ir dabar nori geresnių, o bilieto kaina iki pastarųjų pokyčių didinta 2005 m.
Kol ji nesikeitė, žmonėms atrodė normalu, kad gerėja paslaugos kokybė. Pavyzdžiui, mūsų rida nuo 16 mln. km 2005 m. išaugo iki 22 mln. km per metus. Buvo sutankinti grafikai, paleisti ilgesni autobusai. Patyrėme didelį žmonių spaudimą, kad iš kiekvieno mikrorajono būtų galima nuvažiuoti į kiekvieną mikrorajoną be persėdimų. Tai pasiekti, aišku, sunku, bet padaryta daug“, - tikino „Vilniaus autobusų“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.
Vidutinis sostinės autobusų parko amžius – apie 11 metų. Miesto gatvėmis važinėja ir apie 70 senesnių nei 15 metų autobusų, tačiau pastaruosius ketinama po truputį „nurašyti“. Nuo vasario mėnesio po sostinę nebevažinėja paskutinis likęs „Ikarus“ autobusas.
„Taigi mūsų autobusų amžius nėra senas, o kad žmonės skundžiasi dėl saugumo... Vadinamieji bomžai nepatinka niekam. Tačiau kas juos turėtų išvaryti? Negi vairuotojas eis per autobusą ir visus uostys. Vairuotojai teigia, kad jų darbas – vairuoti, o ne bomžus varinėti“, - sakė pašnekovas.
G. Nakutis patikino, kad artimiausiu metu nuostolingi maršrutai naikinami tikrai nebus. Įmonė esą bandys suktis retindama grafikus, atsisakydama naktinio darbo bei ankstyvų reisų. Anot G. Nakučio, erdvės „manevruoti“ atsirado dėl šiemet sumažėjusių keleivių srautų. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, viešasis transportas neteko apie 10-15 proc. keleivių.
Panašiai mąsto ir „Vilniaus troleibusų“ generalinis direktorius Jonas Bagdonavičius. Anot jo, vidutinis sostinės troleibusų amžius – 17 metų. Gamintojų jie buvo planuojami dešimčiai metų, tačiau Vilniaus gatvėmis vis dar važinėja net 26 metų senumo troleibusai. Tačiau artimiausiu metu atnaujinti parko įmonės vadovas nežada – esą kol kas didėja tik skolos. Šiuo metu Vilniuje važinėja 45 nauji „Solaris“ troleibusai. Vieno jų kaina be PVM – 1 mln. 400 tūkst. litų.
Daug tikimasi iš elektroninio bilieto
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Vaidotas Antanavičius tikisi, kad sąnaudų paslaugos kokybei gerinti atsiras pagaliau įvedus vienkartinį elektroninį bilietą, kuris galios ne vienoje transporto priemonėje, o, pavyzdžiui, valandą. Elektroninį bilietą įvesti planuojama balandžio pabaigoje. Kai kurių maršrutų dubliavimasis esą susiklostė per 40 viešojo transporto istorijos metų. Kadangi bilietas galioja tik vienoje transporto priemonėje, reikėjo maršrutų, kad žmonės į svarbiausius miesto taškus nuvyktų be persėdimų. Atsiradus ne vienoje transporto priemonėje galiojančiam bilietui, kai kurių maršrutų bus galima atsisakyti.
Tačiau savivaldybės atstovas kategoriškai atmetė vartotojų skundus, kad troleibusai važiuoja poromis. „Visi maršrutai kruopščiai planuojami kompiuteriniu būdu. Juos sudarius, atliekama vizualizacija, tikrinami persėdimo taškai, žiūrima, kur maršrutai dubliuojasi, o kur – ne. Tiesa, kas rytą į Vilniaus miestą išvažiuoja 550 transporto priemonių. Ir jei tam tikrose vietose jos atvažiuoja vienu metu, didelės problemos nematau. Vėliau maršrutai išsiskiria“, - tvirtino V. Antanavičius.
Paklaustas, kaip vertina siūlymus sudaryti trumpesnius maršrutus, kurių dėka galbūt vairuotojams pavyktų tiksliau laikytis grafikų, jie mažiau priklausytų nuo eismo sąlygų mieste, V. Antanavičius teigė, kad ilgi maršrutai pasiteisina.
„Žinau, kad buvo kritikuojamas 11-tas troleibusas, per visą miestą jungiantis Antakalnį su Pašilaičiais. Iš tiesų tai labai populiarus maršrutas. Nors niekas juo nevažiuoja nuo pradžios iki galo, žmonių būna visada“, - teigė pašnekovas.
Pasak jo, finansinių problemų kelia ir Vilniaus rajono savivaldybės nenoras dotuoti į rajoną nusidriekiančius autobusų maršrutus. Pastaroji esą kuria planus steigti savo viešojo transporto parką, kas, anot V. Antanavičiaus, nėra realu.
„Taline taip pat kilo pasipiktinimas, kai miesto savivaldybė lengvatas pradėjo teikti tik taliniečiams, atskirdama Talino rajono gyventojus“, - sakė pašnekovas. Tiesa, apie panašius sprendimus savivaldybėje kol kas garsiai nešnekama.