Anot ekonomisto, AM siūlomas naujas automobilio naudojimo mokestis labiau panašus į turto mokestį, kurį labiausiai pajus mažesnes pajamas gaunantys ir senesnius automobilius vairuojantys gyventojai. R. Kuodžio teigimu, taršos mokestį šiuo metu atstoja degalams taikomi akcizai.
„Bandoma įvesti tokį regresinį turto mokestį. Šitas dalykas su tarša turi labai menkai ką bendro, nes taršos mokestis jau seniai egzistuoja, tai yra degalų akcizas. Jis puikiai koreliuoja su tais dalykais, kurie lemia taršą – kiek kilometrų nuvažiuoji, kokiu greičiu nuvažiuoji. (...) Gausis, kad žmonėms, kurie nuvažiuoja kokį tūkstantį kilometrų, kokiems nors pensininkams, su pakankamai senu taršiu Pasatu (Volkswagen „Passat“ – ELTA), gyvenantiems kaime, tai bus regresinis mokestis – jie mokės arti tūkstančio per metus, o tas miestietis, kuris laksto kas savaitgalį į Palangą, dideliu greičiu, mokės mažiau“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė R. Kuodis.
Ekonomisto nuomone, siūlomi mokestiniai pakeitimai nukreipti ne į tą transporto priemonių grupę: kalbant apie priemones mažinti taršą, visų pirma reiktų galvoti apie mokesčius didelę Lietuvos ekonomikos dalį užimančiam transporto ir logistikos sektoriui, o ne lengvųjų automobilių vairuotojams, mano jis.
„Labai abstraktu šnekėti apie transporto taršą, nes tame transporte yra sunkusis transportas, Lietuva specializuojasi tarptautinių gabenimų rinkoje. Klausimas – kiek taršos duoda būtent lengvieji automobiliai. Pamatysime, kad santykinai nedaug, lyginant su visu tuo, kas ten darosi. Jie nenori judint verslo, jie nori, kad piliečiai sumokėtų kažkokiais būdais už neaišku ką“, – AM siūlomą mokestį kritikuoja R. Kuodis.
Jis taip pat pažymi, kad ministerija, siūlydama priemones taršai mažinti, nekalba apie taršos pobūdį bei kur ji turėtų būti mažinama. Planai apmokestinti automobilių taršą pagal tai, kiek CO2 išmetama, nėra pati tiksliausia taršos mažinimo priemonė, ypač kalbant apie dyzelinių transporto priemonių skleidžiamą taršą, nurodo ekonomistas.
„Kalbėti apie taršą yra pernelyg abstraktu. Turime kalbėti apie taršą kuo ir taršą kur. Mums reikia kovoti su tarša dyzeliais (dyzelinu varomomis transporto priemonėmis – ELTA) miestuose, nes dyzeliai išmeta mažiau CO2, bet išmeta daugiau azoto oksidų ir kietųjų dalelių. Su šitais dalykais pasaulis įvairiai kovoja, pavyzdžiui, neleidžia seniems dyzeliams važiuoti į miestų centrus. Yra įvairių kelių, kaip kovoti. O dabar kažkoks Pasatas kaime, kas iš to, kas jis kažkiek ten padūmija“, – teigia R. Kuodis.
Vyriausybė trečiadienį svarstys AM teiktas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis numatoma apmokestinti virš 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojus metiniu naudojimo mokesčiu. Naujasis mokestis būtų apskaičiuojamas automobilio išmetamą CO2 kiekį dauginant iš atitinkamo mokesčio tarifo, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento.
Kaip nurodo AM, 131–160 g/km išmetančioms transporto priemonėms būtų taikomas 0,56 Eur/g mokesčio tarifas. Įstatymo projekte numatyta šio mokesčio tarifo taikymo slenkstį po 10 g/km kasmet mažinti iki 2026 m., nuo kada susimokėti tektų ir už virš 100 g/km CO2 į aplinką išleidžiančius automobilius.
0,76 Eur/g, 1,1 Eur/g ir 1,5 Eur/g tarifai būtų taikomi atitinkamai 161–200, 201–250 ir virš 251 g/km CO2 išmetančioms transporto priemonėms.
Taršos koeficiento dydis priklausytų nuo naudojamos degalų rūšies ir transporto priemonės amžiaus. Didžiausias (2,5) koeficientas būtų taikomas iki 2000 m. pagamintiems dyzeliniams automobiliams (benzinu – 1,4), mažiausias – iki 6 metų senumo transporto priemonėms, varomoms dujomis (0,8). 2001–2010 m. pagamintai transporto priemonei varomai dyzelinu koeficientas siekų 2,3, benzinu – 1,1, o 2011–2014 metais – atitinkamai 2 ir 1.
AM teigimu, naujuoju mokesčiu siekiama skatinti vairuotojus rinktis mažiau taršias transporto priemones ir atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.