65 proc. išlaidų – vairuotojams
„Iki 1994 m. dirbome pelningai. Tačiau tuomet savivaldybė nusprendė, kad taip neturėtų būti, ir pradėjo mažiau dotuoti. 2000 m. mūsų skolos Mokesčių inspekcijai jau siekė 38 mln. litų, 4 mln. buvo skolingi už elektrą. Tuomet buvo panaikintos visiškos lengvatos, kai buvo galima važiuoti visuomeniniu transporto nemokamai, bei sumažintos kitos lengvatos. Padėtis ėmė taisytis.
2004 m., siekiant, kad nebūtų nuostolingų maršrutų, nuspręsta juos „padengti“ iš valstybės biudžeto. Todėl 2004-2006 m. galėjome įsigyti naujų troleibusų, o 2006-uosius baigėme be jokių skolų. Tačiau kai buvo atmestas mūsų pasiūlymas kelti kainas, padėtis vėl ėmė blogėti“, - įmonės istoriją pasakojo „Vilniaus troleibusų“ generalinis direktorius Jonas Bagdonavičius.
Anot jo, pati įmonė turi mažiau skolų negu jai skolinga Vilniaus savivaldybė, kuri įmonei įsiskolinusi už lengvatinių keleivių vežimą bei kompensacijas už nuostolingus maršrutus.
Direktoriaus teigimu, pernai įmonė surinko per 70 mln. litų. Daugiau nei trečdalį pajamų sudarė bilietai. Šiemet bilietai sudaro apie pusę surenkamų pajamų.
Didžiausią išlaidų dalį sudaro atlyginimai vairuotojams – apie 65 proc. Apie 10 proc. sudaro išlaidos elektrai, tiek pat – transporto priemonių amortizacijos išlaidos. Pavyzdžiui, šios išlaidos naujiems, lizingu pirktiems troleibusams siekia apie 11 mln. litų per metus. Vienas toks troleibusas be PVM kainuoja 1 mln. 400 tūkst. litų. Mieste tokių troleibusų važinėja 45 (iš 333) – paprastai labiausiai apkrautais maršrutais.
„Kasmet remontuojame apie 20 senų troleibusų – jie paprastai išardomi iki rėmų. Vienas toks remontas kainuoja beveik 100 tūkst. litų. Daugiau remontuoti negalime – anksčiau trūko žmonių, dabar – pinigų“, - sakė J. Bagdonavičius.
Kasmet registruojama apie 300 eismo įvykių, į kuriuos patenka troleibusai. Apie trečdalio jų kaltininkai – troleibusų vairuotojai. „Dažniausiai tai smulkios avarijos, tačiau kartais remontas kainuoja ir 10 tūkst. litų. Ypač nukenčia naujieji troleibusai. Kadangi jų „uodega“ ilga, jiems sunku išsisukti. Jei vairuotojas nepatyręs, užkabina šalia stovinčią mašiną. Jei žala didelė, dalį jos išskaitome iš vairuotojo, tačiau paprastai apsiribojame vienu jo atlyginimu“, - teigė pašnekovas.
Per pastaruosius dvejus metus įmonė paėmė 24 mln. litų paskolų. Pridėjus lizingą, bendra paskolų suma – apie 60 mln. litų. Anot J. Bagdonavičiaus, nemažinant vairuotojų atlyginimų bei neretinant grafikų išsiversti nebus įmanoma.
Nuostolingiausi – ankstyvi reisai
„Ankstyvi reisai yra nuostolingi, nes važiuoja nuo 1 iki 10 žmonių, o vairuotojui reikia mokėti kaip už naktinį laiką. Be to, kadangi jie išrieda 4-tą valandą, po 4 valandų, per patį rytinį piką vairuotojai turi pagal įstatymą pietauti. Todėl turime paleisti papildomų troleibusų, kad juos „dengtų“, - teigė pašnekovas. Anot jo, šiuo metu keleivių srautai, apskritai sumažėję 10-15 proc.
Per mažomis savivaldybės dotacijomis skundžiasi ir „Vilniaus autobusų“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis. „Pagrindines mūsų išlaidas sudaro trys dalykai – darbo užmokestis, degalai, transporto priemonių nusidėvėjimas bei lizingas. Tai apie 85 proc. visų mūsų sąnaudų. Apie 57 proc. iš jų – darbo užmokestis“, - tikino pašnekovas.
Pernai už degalus be PVM sumokėta apie 28 mln. litų. Planuojama, kad šiemet, mažėjant degalų kainoms, suma sumažės iki 2007 m. lygio – 22 mln. litų. Atsarginėms dalims pernai išleista apie 4 mln. litų, padangoms – 880 tūkst., įvairioms autobusų priežiūros priemonėms (aušinimo skystis, antifrizai ir pan.) – 610 tūkst., tepalams – apie 600 tūkst. litų. Avarijų padaroma žala – nedidelė. „Mes net tokios atskiros išlaidų eilutės neturime“, - tikino pašnekovas.
Apie 1 mln. litų įmonei kas mėnesį tenka sumokėti mokesčių, nors savivaldybės, anot įmonės vadovo, nepadengia kaštų už lengvatinių keleivių pervežimą. Todėl per pastaruosius keletą metų iš banko įvairioms reikmėms pasiskolinta 36 mln. litų.
G. Nakučio atlyginimas – 11,6 tūkst. litų. Panašiai gauna ir „Vilniaus troleibusų“ vadovas – 12,8 tūkst. litų. Vidutinis vairuotojo atlyginimas – 3-3,2 tūkst. litų (neatskaičius mokesčių).
Savivaldybė pati skolinasi
Pasak SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Vaidoto Antanavičiaus, šiemet vien už lengvatinių keleivių pervežimą savivaldybei teks sumokėti apie 77 mln. litų, o biudžete yra tik 45 mln. litų. „Lengvatą suteikia valstybė, o mokėti turi savivaldybė. Tai paradoksas. Be to, mokesčius kas mėnesį mums reikia mokėti nuo visų 77 mln. litų. Mat sąskaitos išrašomos pagal parduotus lengvatinius bilietus“, - savo ruožtu guodėsi pašnekovas.
Šiuo metu įmonė, kad sumokėtų mokesčius, privalo skolintis iš banko. Pernai buvo pasiskolinta 60 mln. litų. Palūkanos už juos sudaro apie 5 mln. litų.
„Natūralu, kad viešasis transportas negali būti pelningas, tačiau norėtųsi, kad bent jau nebūtų nuostolių“ – teigė V. Antanavičius. Jo teigimu, artimiausiu metu negalima nė svajoti apie troleibusų ir autobusų parko atnaujinimą. Pagrindinis tikslas – bent jau išlaikyti tokį paslaugos lygį, koks yra šiuo metu.
„Nuo 2000 m. paslaugos kokybė pagerėjo, tačiau gerus dalykus žmonės suvokia kaip savaime suprantamą dalyką. Užsienyje žmonės moka už bilietą 1,5-2 eurus ir nesirauko. Mūsų ekonominis lygis prastesnis, todėl bilietų pabrangimas yra skaudus. Tačiau viešojo transporto kaštai pas mus iš esmės panašūs kaip ir kitose ES šalyse.
Troleibusai ir autobusai bei kuras mums kainuoja tiek pat, kaip prancūzams ar vokiečiams, tik atlyginimai dvigubai mažesni. Tačiau ir jais vejamės Europą. Vokietijoje vairuotojas gauna apie 1300 eurų, Lietuvoje apie 3-3,3 tūkst. litų ant popieriaus. Taigi kaštai skiriasi nežymiai, o pajamos – daugiau nei dvigubai mažesnės“, - guodėsi V. Antanavičius.
Bilieto kaina turėtų būti 3 kartus didesnė
Anot Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento direktoriaus pavaduotojo Petro Mikalonio, viešasis transportas nuostolingas daugelyje valstybių. Tačiau valdininkas sutinka, kad kitose Europos sostinėse jis atrodo daug geriau. „Jei lyginsime save su kitomis Baltijos šalimis, atrodome panašiai. Lyginant su labiau išsivysčiusiose šalyse – mums dar iki jų toli. Galbūt valstybės turi galimybę skirti tiek investicijų, kiek reikia“, - teigė pašnekovas.
Anot P. Mikalonio, kad vežėjai Lietuvoje nedirbtų nuostolingai, realiai bilieto kaina turėtų būti 2-2 kartus didesnė, tačiau nei vienos savivaldybės taryba nenori tapti savižudžiu ir nustatyti realią kainą.
„Pagaliau visi suprantame, kad turtingi žmonės važinėja asmeniniais automobiliais, o viešasis transportas lieka mažas pajamas turintiems žmonėms, pensininkams, vaikams.
Tačiau nemažai savivaldybių ir nesant ekonominiam sunkmečiui nesumokėdavo už lengvatinius keleivius visos sumos, - sakė ministerijos atstovas. – Kai vežėjas „biednas“, jis tik žiūri, kaip sudurti galą su galu. Jei esi turtingesnis jau galvoji, ar niekur netrūksta papildomų reisų, kaip dar paslaugą pagerinti. Kai dar padidėjo degalų akcizas ir nuimta lengvata viešajam transportui, sąlygos tapo iš tiesų sudėtingos“.
Anot pašnekovo, ministerijos paskirtis – tik rengti teisės aktus, kurie reglamentuoja viešojo transporto veiklą. Visi reikalingi įstatymai iš esmės jau yra, o savivaldybių funkcija kontroliuoti ir reguliuoti viešąjį transportą.
„Miesto valdžiai taip pat rūpi gerinti viešojo transporto kokybę. Vienas meras norėjo tramvajaus, kitas – metro. Nežinia, kokios nuomonės bus trečias meras. Tačiau įvedant naują transporto rūšį, staigiai paslaugos kokybės nepavyktų pagerinti. Reikia, kad ji gerėtų esamose transporto priemonėse. Juolab kad dabar sukama galva, kur dar sumažinti išlaidas, o ne kam skirti papildomų“, - svarstė P. Mikalonis.