„Žinoma, politiškai tai gali įvykti, bet bet kokiu atveju logikai nelieka jokios vietos. Žiūrint ekonomiškai ir į tai, kokius krovinius Baltarusija veža per Klaipėdos uostą, artimoje ateityje tai negalėtų įvykti, nes tam reikia techninių parametrų, sudėliotos logistikos grandinės, specializuotų terminalų, viso įdirbio, – BNS sakė A. Latakas.
Anot jo, Latvija galbūt galėtų greitai perimti baltarusiškus krovinius, ir šis kelias būtų ekonomiškai patraukliausias Minskui.
„Kažkada tie kroviniai per Latviją važiavo – tos pačios trąšos važiavo per Ventspilį ir Rygą, ir jie tas galimybes šiokias tokias turi, bet jiems reikėtų pasiruošti. Sunku prognozuoti, kiek laiko užtruktų, jeigu jie turėtų kažkokį panašų kontraktą, jei mestų visas jėgas tam, nes tai dideli pinigai, įvertinant ir geležinkelius, ir kitką“, – kalbėjo uosto vadovas.
Jo manymu, nukreipti krovinius į Rusijos uostą Suomijos įlankoje Ust Lugą būtų sudėtinga, jis turėtų padidinti pajėgumus, be to, reikėtų juos kur kas toliau gabenti geležinkeliais.
„Reikėtų neatmesti, kad dalis krovinio, kuris keliauja į Kiniją, galėtų būti vežamas per Rusijos uostus Juodojoje jūroje, aišku, reikėtų kirsti Ukrainą. Teorinės galimybės yra ir kažkada jos gali būti panaudotos, jei taip nuspręsta bus“, – svarstė A. Latakas.
„Bet šiandien, ką baltarusiai turi (Klaipėdos uostą – BNS), – ekonomiškai tai yra pats geriausias ir patogiausias būdas jiems gabenti krovinius“, – pridūrė jis.
Vis dėlto jei Klaipėda, kuris vadinamas neoficialiu Baltarusijos uostu, prarastų trečdalį krovinių – per metus Baltarusija eksportuoja apie 15 mln. tonų – tai, pasak A. Latako, būtų didelė netektis uostui.
„Didelis, tikrai labai didelis srautas, Klaipėdos uostas tai pajustų. Nuo 2006 metų, kai Baltarusijos kroviniai iš Latvijos pasuko į Lietuvą, visada srautas augo. Klaipėdos uostas, kad juos išlaikytų, labai daug investavo – gilino kanalą, plėtė krantinių statybą, terminalai pasistatė. Viskas yra pritaikyta tam kroviniui – dideliems trąšų kiekiams. Jie nėra taip paprastai pakraunami, tam reikia ruoštis ir reikia įdėti daug pinigų“, – kalbėjo Klaipėdos uosto vadovas.
A. Latako teigimu, didžiausi Baltarusijos krovinių pirkėjai yra Kinijos, Brazilijos klientai – į šias šalis plaukia dideli laivai. Mažesni iš Klaipėdos plaukia ir į Europos uostus.
„Klaipėda, kaip bebūtų, yra neoficialus Baltarusijos uostas. Jie neturi jūros, o kadangi daugelis krovinių yra daugiatonažiai, kurių automobiliais neišveši. Įsivaizduokite, čia laivas kraunasi 80 tūkst. tonų. Tai reikia suvokti, koks krovinio kiekis. Jį galima tik laivu išvežti. Jiems bet kokiu atveju reikia jūros“, – BNS sakė uosto vadovas.
Klaipėdos uostas pernai perkrovė 46,22 mln. tonų krovinių – 0,36 mln. tonų (0,8 proc.) mažiau nei 2018 metais, kai buvo pasiektas krovos rekordas. Pirmąjį šių metų pusmetį krova smuko 6,6 proc. iki 22,1 mln. tonų. Krovos mažėjimą uosto vadovai prognozavo dar prieš koronaviruso krizę.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Baltarusijos kroviniai pernai sudarė 30,2 proc. metinės Klaipėdos uosto krovos – jų perkrauta 15,5 mln. tonų.