„Išsprendus krovinio pristatymo problemą, Klaipėdos uostas yra pasirengęs krauti dalį Ukrainoje užaugintų grūdų. Visi yra suinteresuoti padėti šaliai, kurią niokoja agresorius“, – pranešime sakė A. Latakas, pirmadienį Klaipėdoje susitikęs su Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministru Mykolu Solskiu.
Jie aptarė Ukrainos grūdų eksporto per Klaipėdos uostą galimybes – nuo Rusijos karo kenčianti Ukraina ieško koridorių, kuriais galėtų transportuoti šalyje užaugintų grūdų derlių.
Svarbiausia kliūtis vežti Ukrainos grūdus per Lietuvą yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška, todėl reikės keisti geležinkelio riedmenis.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad bandomasis vežimas jau suplanuotas balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.
„Bandomasis vežimas dar neprasidėjo, bet jau yra suplanuotos datos, konkrečios datos kol kas negaliu pasakyti. Po bandomojo važiavimo galėsime pasakyti, kiek tai užtrunka, kokie pajėgumai, kokios kliūtys, kaip jos sprendžiamos – remdamiesi praktika, o ne teorija“, – sakė M. Dubauskas.
Anot jo, grūdai iš Ukrainos bus vežami per Lenkiją iki Šeštokų geležinkelio stoties, ten perkraunami ir toliau gabenami į Klaipėdos uostą: „Šiuo metru perkrovimas planuojamas Šeštokuose“.
„Planuojame, kad šiemet reikės eksportuoti apie 50-60 mln. tonų grūdų. Iš Lietuvos pusės matome supratimą ir gebėjimą dirbti su dideliais kiekiais, tačiau svarbu išspręsti krovinių pristatymą“, – Klaipėdos uosto pranešime sakė M. Solskis, apsilankęs ir uosto terminaluose.
Pernai Klaipėdos uostas krovė 3,34 mln. tonų grūdų, o užpernai – 4,6 mln. tonų. Ukraina vien kviečių ir kukurūzų per metus eksportuoja apie 50 mln. tonų.
Logistikos ekspertai skaičiuoja, kad dabar per Lietuvą galėtų būti išvežta tik apie 1 mln. tonų ukrainiečių grūdų, nes šalies logistikos grandinė, pirmiausia geležinkeliai, nepasirengę pervežti didelio jų kiekio. Tuo metu Klaipėdos uostas galėtų grūdų krovą padidinti iki 8-9 mln. tonų.
Ukrainietiški grūdai šalyje įstrigo, kai Rusijos pradėtas karas sutrukdė juos išgabenti laivais įprastais maršrutais – per šalies uostus Juodojoje jūroje ir Dunojaus upe per Rumuniją. Ukraina paprašė Europos Sąjungos šalių pagalbos išvežant grūdines kultūras plačiau atveriant logistinius kanalus ir ribojant patikras.