Pašnekovas dar pasidžiaugė, kad atnaujinus skrydžius, latviams tenkanti Lietuvos rinkos dalis padidėjo. „Iškart turėjome 20 proc. rinkos, kai prieš tai turėjome 9 proc.“, – atskleidė jis.
M. Gaussas optimistiškai vertina oro linijų industrijos ateitį ir mano, kad po kelerių metų keleivių srautai bus netgi didesni nei 2019 metais.
„Air Baltic“ vadovas dalyvaus rugsėjo 24–25 dienomis vyksiančioje konferencijoje „Login“.
– Kovą dėl koronaviruso pandemijos „Air Baltic“ sustabdė visus skrydžius. Kaip atrodė kelias iki šio sprendimo?
– Dar sausį „Air Baltic“ vadovybė analizavo daug informacijos apie patogenų pernešimą iš Kinijos. Pirmieji skraidyti nustojo mūsų tolimųjų reisų lėktuvai iš Europos į Kiniją, o sprendimą nutraukti visus skrydžius priėmėme tada, kai pamatėme smarkų rezervacijų sumažėjimą.
Subūrę krizės komandą, supratome, kad mūsų finansiniai rezultatai gali būti pavojuje. Vykdydami veiklą krizės režimu, būtume praradę labai daug, nes skraidymas jau buvo tapęs nelogišku. Kai kuriuose reisuose nepasirodančių keleivių dalis pasiekė net daugiau nei 60 proc.
Tačiau visus skrydžius sustabdėme ne tik dėl pajamų, bet ir dėl saugumo, nes Latvijos ministrų kabinetas priėmė sprendimą sustabdyti visus tarptautinius skrydžius.
– Pandemiją esate apibūdinęs kaip didžiausią krizę aviacijos istorijoje. Ar „Air Baltic“ išgyvens ją?
– Kai sustabdėme visus skrydžius, iškart pristatėme ir veiksmų planą, ką darysime toliau. Tuomet dar niekas nežinojo, kaip pandemija vystysis. Tačiau žinojome, kad kiekviena krizė kada nors baigiasi.
Pirmąją savaitę visus įmones darbuotojus išsiuntėme namo, o biure liko tik vienuolika „Air Baltic“ vadovų. Kūrėme planą, kaip išlikti, kaip pakeisti savo paslaugas ateičiai. Kartu galvojome, kaip, kai vėl galėsime skraidyti, išeisime iš susidariusios situacijos.
– Kokie yra pagrindiniai „Air Baltic“ pokyčiai, lyginant įmonę iki pandemijos ir šiandien?
– Kai pakeitėme savo verslo planus, savo darbuotojų skaičių sumažinome 40 proc., t. y. 700 žmonių. Su 97 proc. jų pasiekėme sutarimą dėl darbo sutarties nutraukimo su sąlyga, kad jie per metus bus grąžinti į darbą.
Taip pat 40 proc. sumažinome savo pajėgumus. Nutraukėme bendradarbiavimą su „Boeing“ ir „Bombardier“ turbopropeleriniais lėktuvais Q400. Dabar visą savo dėmesį esame sutekę į vieną lėktuvo modelį, t. y. „Airbus A220“.
Žinoma, dar turėjome išvystyti naujas sveikatos priežiūros ir saugumo procedūras skrydžiams. Reikėjo pasirūpinti, kad turėtume pakankamai kaukių. Buvome pirmieji, skrendantys iš Baltijos šalių į Kiniją, iš kur skraidinome kaukes, kad jų užtektų.
Tuo metu tai buvo labai svarbu. Keleiviai įvertino, kad esame kiekvienam jų paruošę po saugumo paketą. Prisiminkite, kad pandemijos pradžioje kaukių stoka buvo problema.
– Kur pavasarį ir vasarą buvo „Air Baltic“ orlaiviai? Ar radote, kaip juos įdarbinti?
– Turime du išnuomotus „Boeing“ lėktuvus. Už juos mokame, tačiau iki metų pabaigos grąžinsime. Dar du „Boeing“ lėktuvus valdome kaip savininkai. Juos ketiname parduoti. Jau turime pirkėjus, kurie juos pasiims per artimiausius 2 mėnesius.
Kalbant apie Q400, jų turime 12 – visi jie priparkuoti Rygoje. Jų nuomos sutartis baigiasi 2022 ir 2023 metais. Mokame už juos ir nors norėjome juos grąžinti anksčiau, dėl to susitarti kol kas nepavyksta.
Visi „Airbus“ lėktuvai buvo priparkuoti Rygoje. Atnaujinus skrydžius, iš pradžių skraidė keturi. Vėliau kas savaitę po vieną prisidėdavo, o dabar skraido 21 iš mūsų turimų 22 lėktuvų.
Beje, kitą savaitę mums pristatys vieną naują „Airbus“, o iki metų pabaigos gausime dar du. Taigi, 2020 metų gruodį turėsime 25 „Airbus A220“ lėktuvus.
– Jau paskelbta, kad „Air Baltic“ kai kuriomis kryptimis atnaujina skrydžius. Ar galėtumėte papasakoti, kaip tai vyksta?
– Kaip minėjau, pradėjome su keturiais lėktuvais. Stengėmės išlikti lankstūs, kad galėtume greitai reaguoti į Covid-19 situaciją kiekvienoje šalyje. Taip pat atidžiai sekame, kokie yra įvedami ribojimai.
Pavyzdžiui, Lietuvoje veiklą atnaujinome netgi stipresnėje pozicijoje nei iki pandemijos. Iškart turėjome 20 proc. rinkos, kai prieš tai turėjome 9 proc. Panašiai buvo ir Estijoje ir Latvijoje.
Beje, Latvijoje iki rugpjūčio 7 dienos turėjome daugiau apribojimų – negalėjome skristi į šalis, kuriose atvejų skaičius 100 tūkst. viršija 25. Dabar to draudimo nebėra, tačiau vis dar negalime skristi į Ispaniją, Maltą ir Izraelį.
Visas kitas šalis šiuo metu aptarnaujame. Taigi, dabar turime 35 kryptis iš Rygos, 10 iš Vilniaus ir 7 iš Talino. Bendrai tai – 52 kryptys.
– Kiek procentų „Air Baltic“ akcijų šiuo metu priklauso Latvijos vyriausybei?
– Šiandien tai beveik 97 proc., nes liepą 250 mln. eurų buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas, o tai padaryta tik vyriausybės investicija. Privatus investuotojas Larsas Thuesenas prie to neprisidėjo, todėl jo valdomų akcijų dalis sumažėjo.
– Ar tai, kad esate valstybės valdoma įmonė turėjo įtakos sprendimų priėmimui per karantiną?
– „Air Baltic“ nuo 2011 metų yra valdoma visiškai kaip privati, nepriklausoma įmonė. Turime stebėtojų tarybą, kurią išrenka mūsų akcininkai, bet ją sudaro tik ekspertai, politikų joje nėra. Taigi mūsų akcininkai įmonės veikloje dalyvauja tik kartą per metus – per akcininkų susirinkimą.
Nors „Air Baltic“ savininkas yra Latvijos valstybė, tačiau tai yra tarptautinė įmonė, turinti tarptautinio lygio vadovybę.
– Ar turite prognozių dėl oro linijų ateities?
– Manau, kad po kelerių metų matysime didesnius keleivių skaičius nei 2019 metais. Dabar gyvename krizės sąlygomis, tačiau ji baigsis, o mes atsigausime.
Taip pat tikiuosi, kad artimiausiu metu visos Europos mastu atsiras kooridinuotas požiūris į keliones. To imtis galėtų Europos Komisija. Tada sugrįžtų trumpų atstumų skrydžiai, o po to sektų ir tolimieji reisai.
Neabejoju, kad mūsų šimtametė industrija atsigaus ir bus dar aukštesniame lygyje nei anksčiau.