Kaip rašo Metro.co.uk, du orlaiviai „Airbus A340“ vasarį turėjo skristi į Pietų Aziją, tačiau vienas atsidūrė Mehrabado tarptautiniame oro uoste Teherane, o kitas – Čabaharo oro uoste. Lėktuvai, pakilę iš Šiaulių oro uosto, tą pačią akimirką, kai kirto Irano oro erdvę, išjungė radiolokacinius atsakiklius, be kurių orlaiviai radarams tampa nematomi. Abu lėktuvai priklauso Gambijos lizingo bendrovei „Macka Invest“, o trečiasis orlaivis, priklausantis tai pačiai bendrovei, taip pat turėjo pakilti skrydžiui, bet jam neleista to padaryti.
Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada vz.lt sakė: „Lėktuvas turėjo skristi į Filipinus, tačiau spėjame, kad ir jis greičiausiai būtų leidęsis Irane. To niekaip nebuvo galima išvengti, todėl, vos tik sužinojome, kad pirmasis lėktuvas nusileido Irane, neleidome jam pakilti“.
Priežastis, kodėl taip galėjo nutikti – dabartinės ekonominės sankcijos, kurias Iranui dėl šalies vykdomos branduolinės programos taiko Jungtinės Valstijos. Būtent dėl šių ribojimų Iranas negali įsigyti naujų lėktuvų. Kaip teigiama, sankcijų apėjime figūruoja Irane veikianti aviacijos bendrovė „Mahan Air“.
Iranas garsėja lėktuvų kontrabanda
Tai ne pirmasis kartas, kai Irane nusileidžia lėktuvai, kurių ten neturėtų būti. Štai užsienio žiniasklaidoje galima rasti straipsnių apie tai, kaip Uzbekistanui skirti lėktuvai „dingo“ virš Irano. 2022 metų gruodį keturi komerciniai orlaiviai „Airbus A340“, pakilę iš Johanesburgo oro uosto Pietų Afrikoje ir turėję leistis Uzbekistane, netikėtai pakeitė kursą ir nusileido Irane. Jų radiolokaciniai atsakikliai buvo išjungti – kaip kad nutiko su vasarį iš Lietuvos išskridusiais lėktuvais.
„Tehran Times“ skelbė, kad 2022 metais Teheranui reikėjo mažiausiai 550 lėktuvų. Tik sankcijos šaliai neleidžia įsigyti tokių orlaivių kaip „Airbus A340“, kainuojančių daugiau nei 120 mln. svarų.
Gegužę sraigtasparnio katastrofoje žuvo „Teherano skerdiku“ vadintas prezidentas.