Kaip LTV “Panoramai” teigė Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas, toks mokestis priklausytų nuo automobilio ir galėtų būti apie 150-250 litų per metus.
“Kalbam apie tai, kad metams tai būtų, mūsų įsivaizdavimu, nuo 150 iki 250, atsižvelgiant į variklio galią, amžių, ekologiškumą. Mokestis būtų diferencijuotas”, - sakė R.Gradauskas.
Mokestis esą leistų ne tik per metus surinkti apie 200 milijonų litų žvyrkeliams asfaltuoti, jau nutiestiems keliams tvarkyti, bet ir atsikratyti nevažiuojančių, kiemus užgriozdinusių mašinų - jų savininkai esą kažin ar norėtų mokėti. Be to, esą kartu paaiškėtų, kiek tiksliai Lietuvoje yra lengvųjų automobilių.
Kitas ministerijos taip pat svarstomas galimas papildomų įplaukų gavimo būdas - didesnis lengvųjų automobilių registracijos mokestis.
“Jis galėtų būti šiek tiek kitokio pobūdžio, tai vienkartinis mokestis, kurį asmuo mokėtų registruodamas automobilį. Jis, mūsų paskaičiavimu, galėtų būt apie 500 litų”, - pasakojo Susisiekimo ministerijos sekretorius.
Kuris variantas bus pasirinktas - registracijos mokesčio padidinimas ar naudotojo mokesčio įvedimas - neaišku, tačiau linkstama prie pastarojo. Tuo tarpu ekspertų nuomone, tokia sistema - kai automobilio naudotojas tiesiogiai susijęs su kelių finansavimu – galėtų būti, tačiau tam būtina sąlyga - kitų mokesčių mažinimas.
“Jeigu kalba eina apie papildomo mokesčio įvedimą, nes šiandien Lietuvoje naudotojo mokesčio lengvų automobilių savininkai nemoka, arba registracijos mokesčio ženklų kėlimą, tai būtų tiesiog mokesčių naštos padidinimas, kuris iš esmės sistemos nekeičia, - “Panoramai” tvirtino Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė. - Kadangi transportas sudaro didelę prekių ir paslaugų kainos dalį, be abejo, tai turėtų neigiamos įtakos kainoms.”
Ministerija papildomų įplaukų norėtų nuo metų pradžios, tačiau nuo kurių metų - esą nežinia.
Šįkart siekis apmokestinti lengvojo automobilio savininkus - bent trečias. Pastarąjį kartą tokius planus rengė Finansų ministerija.