Lenkijos automobilių kelių direkcija pranešė pasirašiusi pirmosios „Via Carpatia“ atkarpos šalyje – nuo Balstogės į pietus – tiesimo sutartį. 13 kilometrų ilgio automagistralės atkarpa už beveik 400 mln. zlotų (89 mln. eurų) bus nutiesta iki 2024-ųjų.
Pasak Lenkijos infrastruktūros viceministro Rafalo Weberio, „Via Carpatia“ turės neabejotinai teigiamos ekonominės įtakos šalies rytiniams regionams bei visos šalies ekonomikos plėtrai.
„Via Carpatia“ yra ne tik strateginis transporto maršrutas, bet ir kelias, kuris prisidės prie rytinės mūsų šalies dalies ekonominės plėtros. Ten, kur nutiesti greitkeliai, kuriasi verslas“, – Lenkijos radijas cituoja R. Weberį.
Pagal „Via Carpatia“ projektą, automobilių greitkelis nuo Klaipėdos per Kauną, Lenkijos Balstogę ir Liubliną, Slovakijos Košicę, Vengrijos Debreceną pasiektų Rumunijos Lugojų, kur atsišakotų į šios šalies Konstancos uostą, Bulgarijos Svilengradą pasienyje su Turkija ir Graikija, taip pat į svarbų Graikijos uostą Salonikuose.
Delfi primena, kad 2019 m. balandį pranešta, kad Lietuva kartu su Vidurio ir Pietų Europos šalimis pasirašė deklaraciją dėl tolimesnės tarptautinio kelio „Via Carpatia“ plėtros bei glaudesnio bendradarbiavimo stiprinant transporto sektorių.
„Via Carpatia“ yra strategiškai svarbus transporto koridorius, sujungsiantis Baltijos jūrą su Juodąja bei Egėjo jūromis, todėl tai turėtų tapti neatsiejama transeuropinio transporto tinklo TEN-T dalimi“, – 2019 m. sakė tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Teigta, kad sujungus šalių transporto infrastruktūrą į vieningą, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią sistemą pagerės susisiekimas tarp Šiaurės ir Pietų Europos, Lietuvos bei Lenkijos uostai Baltijos jūroje bus sujungti su uostais Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Įgyvendinus „Via Carpatia“ atsiras galimybės pritraukti didesnius krovinių srautus, paskatins investicijas, aktyvės prekyba bei šalių ekonominis augimas. Gyventojams pagerės susisiekimas tarp Šiaurės Europos, Baltijos jūros ir Pietų Europos šalių.
Projektą „Via Carpatia“ įgyvendina Baltarusija, Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Turkija ir Ukraina. 2019 m. taip pat skelbta, kad prie projekto prisijungė Latvija ir Estija.