Tačiau paprastas kelių eismo įvykis slepia kur kas gilesnes – vietos kaimų gyventojų bergždžios kovos prieš medieną iš Lietuvos į Lenkiją draudžiamais keliais gabenančius lenkų vertelgas – šaknis.
Prieš miškovežį – su traktoriumi
Oficialiuose dokumentuose šis įvykis atsispindės glaustai ir paprastai: 2015 metų rugsėjo 29 dieną, apie 13 valandą, Lazdijų rajono Kalėdiškių kaime, Pazapsių kaimo ūkininkas Viktoras Savulis, važiuodamas nuosavu traktoriumi MTZ, nepraleido iš priekio atvažiuojančio apie 40 tonų sveriančio miškovežio vilkiko su priekaba, vežančio medienos rąstus.
Bandydamas išvengti ant kelio iškilusios kliūties, vilkiką vairavęs Lenkijos respublikos Seinų miestelio gyventojas Pavelas Polkovskis (Pawel Polkowski) sąstatą su medienos rastais ėmė stumti atgal, tačiau nesėkmingai - siaurame kaimo žvyrkelyje vilkiko priekaba persikreipė ir užtvėrė kelią, o pats vilkikas trenkėsi į iš priekio važiuojantį traktorių.
Medieną iš Lietuvos į Lenkiją gabenusio vilkiko vairuotojas ignoravo faktą, kad tame kelio ruože transporto priemonių svoriui yra taikomas 20 tonų apribojimas.
Atvykę Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnai surašė du administracinės teisės pažeidimo protokolus – vieną P.Polkovskiui dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kitą – dėl eismo įvykio.
25 metų lenkas Pavelas juokiasi – ne pirmą kartą jis Lietuvoje baudžiamas už svorį ribojančių kelio ženklų nepaisymą. Per paskutinius porą metų šiam seiniškiui administracinės baudos buvo skirtos mažiausiai šešis kartus, paskutinį kartą – šių metų gegužę.
Baudos, lyginant su medienos perpardavimo bizniu, yra daugiau nei juokingos – pirmą kartą pažeidusiam kelių eismo taisyklių reikalavimą, skiriama bauda siekia 14 eurų. Gegužę miškovežio vairuotojas iš Lenkijos Lietuvos biudžetą papildė 57 eurų bauda.
Pardavęs miškovežiu gabenamus pušies rąstus Lenkijoje, apsukrus verslininkas už juos gaus mažiausiai 4000 eurų. Grynas pelnas, pasak žinovų, siekia 1000-1200 eurų nuo vieno miškovežio. Per parą vien nuošaliu keliuku pro Kalėdiškių kaimą, kur sunkesnių nei 20 tonų krovininių transporto priemonių eismas draudžiamas, pravažiuoja 15-20 Lenkijos vilkikų su mediena. Kiekvienas iš jų sveria 38-40 tonų.
„O va, dėl kaimiečių savavaldžiavimo tai mes dar teisme pakovosime – niekas jam neleido man kelio užtverti. Atsirado, matai, policininkas“, - piktinasi, kad dėl V.Savulio išpuolio sugaišo apie trejetą valandų, DELFI žurnalistei P.Polkovskis.
Kaimiečiams – seklių vaidmuo
Šiandieninės istorijos priešistorė – verta veiksmo filmų apie automobilių gaudynes scenarijaus. Šiame scenarijuje vietos Pazapsių, Kalėdiškių, Brinių kaimų gyventojams skirtas neetatinis seklių vaidmuo. Tiesa, tokio vaidmens nekviestų atvykėlių neapsikenčiantys dzūkai ėmėsi niekieno neverčiami, savanoriškai.
„Kasdien taip, jau kelinti metai – rytą stebime, fiksuojame valstybinius numerius, fotografuojame, filmuojame į Lietuvą iš Lenkijos įvažiuojančių tuščių vilkikų srautus, po pietų tie patys vilkikai jau važiuoja pakrauti, o naktimis dar budime, ar kokie kerštaujantys vertelgos neįmes į sodybas degančių padangų ar butelių su degiu skysčiu“, - taip paskutiniųjų kelerių metų savo kasdienybę apibūdina Pazapsių kaime gyvenantis V.Savulis.
Vyras neslepia, kad lenkų miškovežiai ne tik gadina kelią, beveik sulaužė tiltą per Zapsės upelį, teršia orą ir kelia triukšmą.
„Nei skalbinių padžiauti kieme galime, nei kaimo ramybe ir tyla mėgautis. Zuja dieną naktį – po keliolika per dieną vilkikų pirmyn ir atgal, taip trumpindami kelią ir taupydami pinigus. Nors ir stovi draudžiamas kelio ženklas, bet gi nepastatysi per dieną policijos ekipažo čia. O ir kas iš to – baudos juokingos, o kai mes, vietiniai, papriekaištaujame, lenkai nesislėpdami ir gąsdina, ir tyčiojasi. Pernai vasarą vienam gyventojui naktį į sodybą degančią padangą nuo kelio įrideno, gerai, kad mes budrūs, žinom, ko galima laukti“, - pasakoja V.Savulis.
Vyras sako antradienį nesusilaikęs – kai vienas po kito tušti vilkikai pasileido per kaimą, pasirengęs, anot jo, sustabdymo akcijai.
„Traktorių pasirengiau ir laukiau ant kelio. Kai pamačiau, kad pro draudžiamą ženklą atvažiuoja, ėmiau važiuoti priešpriešiais. Vieškelis siauras, prasilenkti sunku, pamatęs mane, lenkas bandė suktis ir bėgti, bet nesėkmingai. Užtvėrė kelią, iškvietėme policiją, dabar dar, galimas daiktas, būsiu nubaustas už savavaldžiavimą“, - neslėpė Pazapsių kaimo ūkininkas.
Institucijų daug, naudos - nėra
Vyras neslepia, kad, pasak jo, „šokti su traktoriumi prieš miškovežį – ne išeitis“. Tačiau tikina, kad lig šiol tai – vienintelis bent kiek efektyvus veiksmas, kuris bent kuriam laikui pristabdo nesibaigiantį vilkikų srautą per kaimus Lenkijos link.
„Kai pamatome, kad po draudžiamu ženklu važiuoja „fūra“, skambiname policijai. Kol jie atvažiuoja, „fūra“ seniai jau Lenkijoje. O ką daryti mums, nenorintiems springti vieškelio dulkėse ir laužyti savo automobilių vilkikų išvagotais keliais?“ – klausia V.Savulis.
Vyras neslepia, kad, pasak jo, „proginės aplinkosaugininkų ir policijos akcijos“, kai bandoma skambiai parodyti apie tariamą kovą su galimai nelegaliai medieną iš Lietuvos gabenančiais lenkų verslininkais, - tik politikų „parodomosios programos“.
Ūkininkas stebisi, kodėl nei vienai institucijai neužkliūva patikrinti gabenamos medienos svorį, įsigijimo dokumentų tikrumą, transporto priemonės vairuotojo darbo režimą.
„Seinuose įsikūrusi lentpjūvė gabenasi medieną iš Varėnoje, Druskininkuose, Lazdijų rajone registruotų įmonių ar privačių asmenų. Tam, kad legaliai įvažiuoti į Lenkijos respubliką, vilkikai turėtų važiuoti per buvusį Kalvarijos pasienio praleidimo punktą, nes kitur stovi krovinio svorį ribojantys kelio ženklai – tiek Lietuvos, tiek Lenkijos teritorijoje. Kita vertus, lenkai turėtų susimokėti ir kelių naudotojų mokestį už važiavimą kelio atkarpa nuo Kalvarijos iki valstybinės Lietuvos – Lenkijos sienos Budziske. Bet Lietuvai, matyt, šių pinigų nereikia. Policininko prie kiekvieno keliuko pasienyje nepastatysi, tad ir belieka tik tokiems, kaip mes, paskutiniesiems mohikanams, šokti, atsiprašant, su šakėmis prieš traukinį“, - sako dzūkas.
Kartu su Lazdijų rajono policijos komisariato viršininku Gintaru Krasnicku skaičiuojame, kiek institucijų turi teisę ir prievolę tikrinti bei bausti medienos vežėjus: Policijos departamentas, Lietuvos muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybinė transporto inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Aplinkos ministerijos Aplinkosaugos departamentai, vietos savivaldybės...
„Jūs gal savo vizitinę kortelę ar bent telefono numerį duokite? Jeigu, kartais, naktį vėl koks „ypatingas atvejis“, - be jokios ironijos po tokio skaičiavimo paprašo Pazapsių kaimo gyventojai.