Bendras visų šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo iš ES poreikis siekia 664,1 mln. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – 278,9 mln. eurai, teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime.
Anot susisiekimo viceministro Gyčio Mažeikos, negavus papildomų ES lėšų, rizikuojama „Rail Baltica“ projekto neįgyvendinti laiku – iki 2026 metų.
„Tikimės, kad ES vykdys savo įsipareigojimą finansuoti projektą ir skirs tinkamą finansavimą, kitu atveju kyla rizika nespėti projektą įgyvendinti laiku“, – pranešime sakė G. Mažeika.
Gavus šias lėšas iki 2023 metų pabaigos numatoma įrengti geležinkelio sankasą nuo Kauno iki Panevėžio ir nutiesti europinio standarto 1435 mm pločio geležinkelio dvikelio pirmuosius 60 kilometrų nuo Palemono Kaune į šiaurę link Panevėžio.
Tai bus dalis numatomos visiškai naujos geležinkelio linijos, kuri sujungs Kauną su Panevėžiu, Ryga ir Talinu, o per jį – ir su Helsinkiu. Šiame ruože Lietuva atsakinga už „Rail Baltica“ atkarpos nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos įrengimą.
Šiuo metu intensyvūs „Rail Baltica“ darbai Lietuvoje vyksta vadinamajame Kauno mazge, kurį sudaro keturios dalys: ruožai Palemonas-Rokai, Jiesia-Kaunas, Jiesia-Rokai, Kaunas-Palemonas.
Ruožas Jiesia-Kaunas baigtas rekonstruoti 2015 metų rugpjūtį, Jiesia-Rokai ruožas – 2018 metų spalį, nuo Kauno iki Palemono pernai atlikti pagrindiniai darbai, o šiemet planuojama baigti likusius darbus.
870 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos numatoma nutiesti iki 2026 metų. Projektą įgyvendina bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonė „RB Rail“. Projekto vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų.