Pradėjus aiškėti pirmoms detalėms apie nelaimės aplinkybes buvo iškeltos dvi versijos – likęs kabinoje vienas pilotas sunegalavo ir nebegalėjo saugiai suvaldyti lėktuvo arba antrasis pilotas specialiai daugiau nei šimtą žmonių skraidinusį lėktuvą nukreipė į nebūtį.
Lėktuvas nebūtų nukritęs Alpėse
V. Kaupelis pirmąją versiją atmeta. Pasak jo, pilotų kabinų durų užraktai yra sugalvoti taip, kad į ją nepatekti galima tik kažkam sąmoningai neleidžiant to padaryti.
„Savo namus yra lengva apsaugoti nuo išorės vagystės, bet sunku apsisaugoti, kad tavęs neapvogtų šeimos narys. Šiuo atveju buvo padarytas „vidinis teroro aktas“, - įsitikinęs specialistas.
Piloto teigimu, kruiziniame aukštyje skrendantis lėktuvas yra valdomas autopilotu. Pilotai tik stebi skirtingus prietaisus, meteorologines sąlygas, palaiko ryšį su dispečeriais, užsiima navigacija.
„Jei likęs kabinoje pilotas būtų sunegalavęs, tai lėktuvas būtų ir toliau tiesiai skridęs ten, kur jam reikia, būtų įsijungęs laukimo režimas ir jis būtų vėliau sukęs ratus, kol būtų pasibaigęs kuras“, - komentavo specialistas.
Piloto teigimu, atsižvelgus į žinomas aplinkybes ir kabinos pokalbių įrašymo įrenginio informaciją, dėliojasi vienintelis scenarijus - lėktuvo kapitonas išėjo į tualetą, antrasis pilotas užrakino duris, kad niekas negalėtų įeiti, ir tada nukreipęs lėktuvą į žemę gana sparčiu žemėjimo tempu įjungė autopilotą.
„Jau dabar paviešinta, kad įraše girdisi, kaip likęs kabinoje pilotas ramiai kvėpuoja. Nors nesu medikas, bet kai ištinka širdies smūgis, sakykime, kvėpavimas būna neritmingas“, - argumentavo pašnekovas.
Aiškina, kaip veikia pilotų kabinos užraktas
V. Kaupelio teigimu, versija, kad pilotas sąmoningai nieko neįsileido į kabiną, labiausiai tikėtina.
Aviacijos specialistas teigė, kad sudėtingi užraktai lėktuvuose yra padaryti taip, kad viduje likęs pilotas gali visiškai kontroliuoti patekimą į kabiną.
Pilotas modeliuoja situaciją, kas būtų, jei visgi vienam kabinoje likusiam pilotui pasidarytų bloga: „Tokiu atveju yra avarinis įėjimo kodas, su kuriuo galima patekti į kabiną“.
Jei kabinoje sėdintis pilotas nenori įsileisti nieko iš kitos durų pusės, jis taip pat turi sprendimą – gali įjungti režimą, kuris blokuoja įėjimą su avariniu kodu.
Kaip pasakojo pašnekovas, įjungus tokį režimą, šis yra suprogramuotas taip, kad po kelių minučių vėl grįžtama į padėtį, kai galima patekti į vidų su avariniu kodu.
„Taigi, ta versija, kad gal pilotas išėjo į tualetą, o likusįjį ištiko širdies smūgis ir niekas negalėjo įeiti, atmestina. Tokie atvejai numatyti ir pilnai išsprendžiami“, - tęsė pašnekovas.
Taigi, pasak V. Kaupelio, tikėtina, kad kabinoje likęs pilotas pakartotinai įjungdavo režimą, neleidžiantį į kabiną patekti niekam su avariniu kodu.
„Be to, dar yra ir mechaninis užrakinimas. Jei pilotas mato, kad jau laužia duris ar iš kito piloto pridėjus ginklą ištraukiamas avarinis kodas, galima užblokuoti duris taip, kad jokia elektronika neveiktų ir kabina taptų kaip seifas, - kalbėjo pašnekovas.
Mano, kad bus griežtinama patikra
Dvidešimt metų patirtį turintis pilotas tiki, kad vis dėlto „Germanwings“ lėktuvo nelaimės atveju buvo kalta kabinoje likusio piloto psichinė būklė. Pasak jo, istorijoje yra buvę atvejų, kai pilotas savo pasirinkimu visą lėktuvą nukreipia į nebūtį.
V. Kaupelis teigė, kad pilotų sveikata tikrinama kas metus, vyresnio amžiaus – ir kas pusmetį.
„Prieš priimdamos į darbą oro linijos turi įvairiausių patikrinimų, bet tokie atvejai rodo, kad, matyt, nepakankamai griežtų ir nepakankamai dažnai“, - svarstė aviatorius.
Lietuvis paminėjo, kad dažniausiai didžiulės tragedijos aviacijoje turi pasekmių ir aviacijos valdyme.
„Manau, šito įvykio pasekmės bus tos, kad pilotų sveikata bus dažniau ir kruopščiau tikrinama. Bus imtasi griežtesnių procedūrų, kad būtų užkirstas tokių atvejų pasikartojimas“, - pridėjo jis.