Lietuviškas žvejybos laivas tapo Airijoje kurto filmo „žvaigžde“

Ar įsivaizduojate, kokių matmenų turėtų būti žvejybos traleris, kurio tinklais galima laisvai užkloti milžinišką stadioną? Toks milžinas per diena pagauna daugiau žuvies nei keli įprasti Airijos traleriai per visą mėnesį. O ar įsivaizduojate, kokia kaina pasiekiami tokie įspūdingi rodikliai? Didžiulė žala padaroma ne tik jūrų gyvūnijai. Neigiamą įtaką neišvengiamai pajunta ir pakrantes vietovių gyventojai, rašo irishexaminer.com.

Traleris, kurį ką tik bandėme apibūdinti, – tai žvejybos laivas Nr. 8301187, geriau žinomas „Margirio“ pavadinimu. Tai Lietuvoje užregistruotas grandiozinis traleris. Pavyzdžiui, Australijos valdžia uždraudė jį eksploatuoti šalies vandenyse, tačiau žvejyba šalia Škotijos ar Airijos krantų iki šiol vyksta.

Antru pagal dydį traleriu pasaulyje per dieną apdorojama daugiau nei 250 tonų žuvies. Gamtosaugininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų teigimu tokios gamybos apsukos padaro milžinišką žalą ne vien žuvų populiacijai, bet ir kitiems jūrų gyvūnams, įskaitant ir delfinus.

Ši aktuali problema gvildenama iš Tipererio vietovės kilusio režisieriaus Risteardo O‘Domhnaillo filme „Atlantic“. Aktoriaus Brendano Gleesono papasakota istorija supažindina su trijų nedidelių Airijoje, Norvegijoje ir Niufaundlando saloje gyvenančių žvejybos amatu besiverčiančių bendruomenių likimu. Trys žvejų bendruomenės iš paskutiniųjų kovoja dėl vietos po saule ekonominių iššūkių ir ekologinių grėsmių purtomame pasaulyje.

Vis gilėjant naftos gręžiniams ir augant žuvininkystės įmonių pajėgumui netruksime sulaukti, kaip ištisos žuvų rūšys atsidurs ties išnykimo riba. Pakrančių vietovėse gyvenančios bendruomenės, jų gyvenimo būdas ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis su neįtikėtinu pagreičiu artėja prie katastrofinės situacijos.

Itin pragaištingą nūdienos procesų poveikį patiria Airijos žvejyba besiverčiančios bendruomenės. Žala padaroma ir valstybės iždui. Dabar problema tampa ypač aktuali, nes po „Brexit“ referendumo Jungtinė Karalystė turės pasitraukti iš bendrųjų žvejybos zonų, o Airijos naftos ir dujų įmonė „Providence Resources“ užsibrėžė kitąmet įgyvendinti grandiozinę naftos gavybos programą.

„Dokumentinėje juostoje „The Pipe“ stengiausi papasakoti apie nedidelio pakrantės kaimelio Mėjo grafystėje žmonių gyvenimą, apie tai, kaip jį pakeitė akistata su viena galingiausių pasaulio naftos įmonių, ketinusia nutiesti naftotiekį per jų ūkius ir žvejybos plotus“, – sako R. O‘Domhnaillas.
Režisieriui pavyko atkreipti dėmesį į tai, kaip netinkamai naudojami gamtiniai ištekliai, kaip naikinami didžiausi gimtojo krašto turtai. Deja, pažvelgus kitapus Atlanto tenka įsitikinti, kad Airijos lemtis nėra unikali.

R. O‘Domhnaillas viliasi, kad matant panašaus likimo Norvegijoje ir Niufaundlando saloje ištiktas bendruomenes gali pavykti pakeisti įvykių eigą ir užkirsti kelią negrįžtamam atsinaujinančiųjų išteklių sunaikinimui arba pardavimui.